-
Kodėl krokodilai verkia?
Legenda byloja, kad krokodilas, valgydamas m?s?, verkia krokodilo ašaromis. Pasirodo, taip yra iš ties? – eksperimentais patvirtinta, kad krokodilui valgant m?s? išsiskiria ašar?. Tiesa, tai neturi jokio ryšio su kalt?s supratimu, nes tokiu b?du krokodilo organizmas per tam tikras liaukas, kurios yra netoli aki?, išskiria nereikaling? drusk?.
-
Be galvos beveik dvejus metus išgyvenęs paukštis
Amerikoje gaidžiui vardu Maikas 1945 metais šeimininkas nukirto galv?, ta?iau jis tokios b?kl?s išgyveno dar šiek tiek daugiau nei pusantr? met?. Pasirodo, nukirtus galv? vis dar buvo lik?s smegen? pamatas ir viena ausis. Kai fermeris tai pasteb?jo, nusprend? vargšu paukš?iu pasir?pinti, kaskart pipete tiesiogiai jam ?švirkšdamas vandens ir gr?d?. Greitai Maikas tapo žymus visoje šalyje, […]
-
Gandais tikima labiau nei faktais
Net jei iš anksto žinoma, kad konkret?s faktai yra teisingi, arba akivaizdu, kad apkalbos visiškai neatitinka tikrov?s, vis tiek gandai žmogaus m?stymui daro didesn? ?tak? nei faktai. Tai viename savo tyrime išsiaiškino vokie?i? mokslininkai. Tam, kad išsiaiškint?, koki? ?tak? sprendimams daro nekorektiška informacija, mokslininkai studentus ?trauk? ? daugyb? kompiuterini? žaidim? su anoniminiais partneriais ar priešininkais. […]
-
Kodėl juokiamės, kai mus kutena
Juokas – reiškinys, esantis kažkur tarp biologijos ir kult?ros. Tiesa, didesn? susidom?jim? jis kelia kaip kult?rinis reiškinys, nors rasti jo šaltin? ar paskirt? ?manoma tik tyrin?jant biologij?. Pirm? kart? id?j? apie du skirtingus juoko tipus XVIII amžiuje išsak? G. Beaty, kuris juok?, sukelt? kutenimo, pavadino gyvulišku, o d?l psichologini? priežas?i? kilus? – sentimentaliu. Juokas yra […]
-
Delfinai turi savo vardus
Naujausi tyrimai patvirtina, kad kiekvienas delfinas turi savo atpažinimo ženkl?, vard?, kuriuo jis atpaž?stamas, kai bendrauja su kitais. Mokslininkai jau seniai pasteb?jo, kad delfinams b?dingas tam tikras žmogaus vard? analogas – akustiniai parašai delfin? kalba, kuri? sudaro švilpimas, sprags?jimas ir ultragarso signalai. Ankstesni tyrimai jau buvo patvirtin?, kad tinkluose pagauti delfinai vienas kit? šaukia ? […]
-
Ar embrionai įsčiose gali žiovauti ir žagsėti?
Taip. Mokslinink? padarytos 15 sveik? embrion? skenografijos atskleid?, kad žiovulys – svarbus embriono vystymosi procesas. Pagal j? gydytojai gali spr?sti apie embriono b?kl?, sveikat?. Naujojo tyrimo autoriai, remdamiesi vaisiaus burnos prav?rimo trukme, aiškiai atskyr? žiovul? ir tiesiog išsižiojim?. Mokslininkai tai padar? analizuodami užfiksuot? 4D vaizdo medžiag?. Buvo nustatyta, kad maždaug pus? atvej?, kai embrionai praverdavo […]
-
Ar daiktus pritraukti galima tik magnetais?
Ne. Mokslininkams jau pavyko sukurti sistemos, primenan?ios mokslin?je fantastikoje ne kart? aprašyt? j?gos spindul?, prototip?. ?renginys gali pritraukti daiktus ir daro tai garso bangomis. Tiesa, daiktai, kuriuos jis sugeba pritraukti, keli? centimetr? dydžio. Traukian?io spindulio id?ja gali atrodyti nelogiška, nes šviesa ?prastai linkusi stumti daiktus nuo šviesos šaltinio. Ta?iau akustin? banga, nukreipta ? objekt? tam […]
-
Kas yra kamieninė ląstelė?
Kamienin? l?stel? – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokias nors funkcijas organizme), gebanti atsinaujinti l?stel?. Organizme ji neturi specialios funkcijos ir tokia lieka tol, kol gauna signal? atlikti tam tikr? užduot? ir tada tampa specializuota. Visos kamienin?s l?stel?s pagal savo kilm? skirstomos ? prenatalines, t. y. embriono (gautas iš keli? dien? amžiaus vidinio blastocistos sluoksnio) ar vaisiaus […]
-
Ką apie žmogų galima sužinoti iš jo rašysenos?
Rašysena nedažnai patenka ? „kiet?j?“ moksl? tyrim? srit?. Nors internete gausu rašysenos analiz?s test?, o kai kurios ?darbinimo agent?ros š? metod? si?lo potenciali? darbuotoj? atrankai, išvados retai gali nustebinti objektyviais ir tiksliais apskai?iavimais. Visai kitas dalykas, kai rašysen? tiria matematikai. KTU Matematinio modeliavimo katedros tyr?jo M. Landausko kartu su koleg?mis sukurtame internetiniame portale ?k?lus savo […]
-
Išcentrinė jėga
Svarbu pažym?ti tai, kad išcentrin?s j?gos kaip ir n?ra. Tai yra tiesiog tokia inercijos forma (jeigu objektas juda tiesia linija, jis turi tendencij? ir toliau jud?ti tiesia linija). Pavyzdžiui, kai važiuodami automobiliu pasukame ? kuri? nors pus?, jau?iame, kad k?nas vis dar nori jud?ti tiesiai. Išcentrin? j?ga vadinama j?ga tik d?l patogumo, nes ji atsveria […]