Naujausi tyrimai patvirtina, kad kiekvienas delfinas turi savo atpažinimo ženklą, vardą, kuriuo jis atpažįstamas, kai bendrauja su kitais. Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad delfinams būdingas tam tikras žmogaus vardų analogas – akustiniai parašai delfinų kalba, kurią sudaro švilpimas, spragsėjimas ir ultragarso signalai. Ankstesni tyrimai jau buvo patvirtinę, kad tinkluose pagauti delfinai vienas kitą šaukia į pagalbą, naudodami šiuos atpažinimo ženklus. Taigi kalbame apie konkrečius vardus.
Tyrime, naudojant hidrofoną, delfinams buvo grojami įrašai su jų atpažinimo ženklais, t. y. kitų delfinų vardai, kurie buvo kompiuteriu sintezuoti švilpesiai. Išgirdę unikalų atpažinimo ženklą, delfinai paprastai stengiasi į jį reaguoti visai kaip žmonės, kurie, išgirdę savo vardą, atsiliepia: „Aš čia!“ Tačiau kartais delfinai jau iš karto paskleisdavo sudėtingas ruliadas, kurios mokslininkus labai sudomino. Jie mano, kad tai galėtų būti puikus atspirties taškas tiriant delfinų kalbos sintaksę.
Tai, kad delfinai vienas kitą gali atpažinti pagal vardus, reiškia, kad jų aplinkoje gali būti tam tikrų tarpasmeninių ryšių. Delfinas atsimena komunikaciją su konkrečiais savo rūšies broliais. Taip pat konstatuota, kad, susitikus dviem delfinų grupėms, visi abiejų grupių nariai kelis kartus pakartoja savo vardą – tarsi perskaitydami turimą sąrašą.
