Kodėl juokiamės, kai mus kutena

Juokas – reiškinys, esantis kažkur tarp biologijos ir kult?ros. Tiesa, didesn? susidom?jim? jis kelia kaip kult?rinis reiškinys, nors rasti jo šaltin? ar paskirt? ?manoma tik tyrin?jant biologij?. Pirm? kart? id?j? apie du skirtingus juoko tipus XVIII amžiuje išsak? G. Beaty, kuris juok?, sukelt? kutenimo, pavadino gyvulišku, o d?l psichologini? priežas?i? kilus? – sentimentaliu.

Juokas yra bendras reiškinys, tod?l j? galima paaiškinti tik pagal vadinam?j? monistin? biokult?ros teorij?. Ta?iau ne?manoma sukurti tokios teorijos, kurioje juokas b?t? siejamas tik su žmogaus fiziologija. Yra nemažai psicholog?, kurie kalba net apie tam tikr? juoko biologij?, ta?iau ir šiuo atveju turima omeny daugiausia juoko fiziologija. Jei tam pritartume, mes ne tik atskirtume juok? nuo reali? biologini? šakn?, bet – ir d?l to dar labiau abejotina – padarytume j? kone nepaaiškinamu kult?riniame kontekste.

Kutenimas, kuris yra tiesioginis vegetatyvin?s nerv? sistemos stimuliavimas, neturi jokio ryšio su humoru. Jo sukeltas juokas yra refleksas, panašus ? verkim?, kur? sukelia, pavyzdžiui, svog?n? valymas ir pjaustymas. Toks palyginimas vis d?lto n?ra visiškai neabejotinas, nes iš esm?s niekas, išskyrus pa?ias ašaras, nesieja ašar? nuo svog?n? su tikromis: nei balsas, nei mimika verkiant tokiomis ašaromis nedalyvauja. Ta?iau kutenimo sukeltas juokas turi abi dalis – ir bals?, ir mimik?, be to, kaip ir mokslinink? nuolat pabr?žiama, negalima konstatuoti joki? išorini? skirtum? tarp šio ir psichologinio juoko.

Reakcija ? kutenim? yra bes?lygiškas refleksas, kuris sukelia juok? vaikams. Ta?iau suaugusiesiems šis refleksas laikui b?gant dažnai visiškai išnyksta, o neretai juok?, kaip reakcij? ? kutenim?, pakei?ia susierzinimas.