Gandais tikima labiau nei faktais

Net jei iš anksto žinoma, kad konkret?s faktai yra teisingi, arba akivaizdu, kad apkalbos visiškai neatitinka tikrov?s, vis tiek gandai žmogaus m?stymui daro didesn? ?tak? nei faktai. Tai viename savo tyrime išsiaiškino vokie?i? mokslininkai.

Tam, kad išsiaiškint?, koki? ?tak? sprendimams daro nekorektiška informacija, mokslininkai studentus ?trauk? ? daugyb? kompiuterini? žaidim? su anoniminiais partneriais ar priešininkais. Jiems skyr? 10 eur? ir leido rinktis: duoti partneriams nustatyt? 1,25 euro dydžio auk? arba jos atsisakyti ir neduoti. V?lesniuose etapuose žaid?jams praneš?, kaip anks?iau elg?si j? priešininkai ir ar jie buvo dosn?s. Tie, kuriems buvo pranešta apie j? partneri? geranorišk? reakcij?, tendencingai taip pat jiems aukojo. Tai leido mokslininkams iškelti hipotez?, kad grup?s nuomon?, arba gandas, padar? itin didel? ?tak? j? sprendimams.

Galiausiai mokslininkai pateik? žaid?jams informacijos apie j? partneri? sprendimus per pat? paskutin? žaidimo etap?, be to, prid?jo ir absoliu?iai melagingos informacijos, kuri visiškai prieštaravo faktams. Ir šiuo atveju eksperimente dalyvaujan?i?j? sprendimai r?m?si daugiau gandais, kurie visiškai neatitiko tikrov?s, nei akivaizdžiomis išvadomis. Mokslininkai pareišk?, kad žmon?ms b?dinga dažniau tik?ti gandais, nes per vis? žmonijos istorij? tai buvo naudingas informacijos rinkimo ?rankis. Remiantis tyrimo rezultatais teigiama, kad žmon?s priprat? savo sprendimus priimti pasiremdami gandais ar bet kokia kita žodine informacija. Tokia strategija gal?jo b?ti s?kminga aplinkoje, kurioje sunku gauti tiesiogin?s informacijos. Taigi b?tent tokioje aplinkoje žmon?s surenka labai daug klaidingos informacijos, kuri? gauna iš nepatikrint? šaltini?, ir, tiesa, tokia mielai patiki.