Kiekvieną rytą pažiūrime į telefoną (stiklas), nuvažiuojame į darbą (ratas), atidarome duris (užraktas), nuplauname rankas (vandentiekis), perskaitome naujienas (popierius ir raštas) ir pastatome kavos puodelį ant betoninio stalo. Per pirmąsias penkias dienos minutes panaudojame mažiausiai šešis senovinius išradimus, kurių kiekvienas turi tūkstančių metų istoriją.
Mes gyvename technologijų amžiuje, tačiau didžioji dalis to, ką vadiname „šiuolaikiniu pasauliu”, stovi ant pamatų, sukurtų prieš 3000, 5000 ar net 10 000 metų. Senoviniai išradimai yra nematomas rėmas, ant kurio laikosi visa mūsų civilizacija.
Šiame straipsnyje apžvelgiame 15 svarbiausių senovinių išradimų, pasakojame jų atsiradimo istorijas ir parodome, kodėl kiekvienas iš jų buvo toks revoliucingas.
1. Ugnis: pirmasis ir svarbiausias
Kada žmonės pradėjo naudoti ugnį?
Tikslios datos nežinome, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės (arba mūsų protėviai Homo erectus) pradėjo kontroliuoti ugnį maždaug prieš 1–1,5 milijono metų. Seniausi patikimi ugniaviečių pėdsakai rasti Wonderwerk oloje Pietų Afrikoje, datuojami maždaug prieš 1 milijoną metų.
Kodėl ugnis pakeitė viską
Ugnis buvo ne tik šilumos šaltinis. Ji perkeitė pačią žmogaus biologiją ir kultūrą:
Maisto gaminimas. Terminiu būdu apdorotas maistas yra minkštesnis, lengviau virškinamas ir leidžia pasisavinti daugiau kalorijų. Kai kurie antropologai teigia, kad būtent maisto gaminimas ant ugnies leido mūsų protėviams turėti mažesnį virškinimo traktą ir didesnias smegenis – tiesiogine prasme ugnis padarė mus protingesniais.
Apsauga nuo plėšrūnų. Ugnis atstūmė laukinius gyvūnus ir leido žmonėms saugiau miegoti ant žemės, o ne medžiuose.
Socialinis gyvenimas. Ugniavietė tapo vieta, aplink kurią žmonės rinkdavosi vakarais – pirmasis „socialinis centras”. Kai kurie tyrėjai mano, kad būtent prie ugnies gimė kalba ir pasakojimai.
Technologijos. Ugnis leido apdirbti medieną, kietinti molio indus, lydyti metalus – be jos nebūtų įmanomas joks vėlesnis technologinis progresas.
2. Ratas: paprasčiausia forma, pakeitusi pasaulį
Atsiradimas Mesopotamijoje
Ratas yra vienas tų išradimų, kurie atrodo tokie akivaizdūs, kad sunku įsivaizduoti pasaulį be jo. Tačiau ratas nėra savaime suprantamas: nei Amerikos indėnai (actekai, majai, inkai), nei australų aborigenai rato neišrado, nors sukūrė sudėtingas civilizacijas.
Seniausi rasti ratai datuojami maždaug 3500–3300 m. pr. Kr. ir kilę iš Mesopotamijos (dabartinis Irakas) arba Pietų Kaukazo regiono. Pirmieji ratai nebuvo skirti transportui – jie buvo puodžiaus ratai, naudojami molio indams formuoti. Tik vėliau, maždaug po 300 metų, ratas buvo pritaikytas vežimams.
Evoliucija: nuo masyvaus disko iki stipinų
Pirmieji transporto ratai buvo masyvūs mediniai diskai, sujungti iš kelių lentų. Jie buvo sunkūs, lėti ir dažnai lūždavo.
Maždaug 2000 m. pr. Kr. atsirado stipininis ratas – revoliucinis patobulinimas, kuris sumažino svorio kelis kartus ir leido kurti greitesnius, lengvesnius vežimus. Stipininis ratas buvo ypač svarbus karo vežimams, kurie tapo lemiamu ginklu senovės mūšiuose (egiptiečiai, hetitai, asirai – visi naudojo karo vežimus).
Kur ratas naudojamas šiandien
Ratas yra beveik visur: automobiliai, dviračiai, traukiniai, lėktuvų važiuoklės, pramonės konvejeriai, laikrodžių mechanizmai, turbinos, vairo mechanizmai. Net kompiuterio pelė turi ratuką. Pasaulyje šiuo metu yra daugiau nei 2 milijardai transporto priemonių su ratais.
3. Raštas: kai žodžiai tapo amžini
Pirmasis raštas: Šumerų dantiraštis
Raštas atsirado maždaug 3400–3200 m. pr. Kr. Šumere (pietinė Mesopotamija, dabartinis Irakas). Pirmieji rašto ženklai buvo ne poezija ir ne mitai, o apskaitos dokumentai: kiek maišų grūdų pristatyta, kiek avių priklauso šventyklai, kiek alaus išdalinta darbininkams.
Šumerai rašė ant drėgnų molio lentelių, spausdami raštininkų lazdele (stylus) pleištų formos ženklus – todėl ši rašto sistema vadinama dantiraščiu (lot. cuneus – „pleištas”).
Kitos ankstyvos rašto sistemos
- Egiptiečių hieroglifai (apie 3200 m. pr. Kr.) – sudėtinga sistema su daugiau nei 700 ženklų
- Indo slėnio raštas (apie 2600 m. pr. Kr.) – iki šiol neiššifruotas
- Kinų rašmenys (apie 1200 m. pr. Kr., nors gali būti ir senesnių) – vienintelė senovės rašto sistema, naudojama iki šiol (modifikuota forma)
- Finikiečių abėcėlė (apie 1050 m. pr. Kr.) – pirmoji tikra abėcėlė (tik priebalsių ženklai), iš kurios kilo graikų, lotynų ir galiausiai mūsų raidynas
Kodėl raštas buvo revoliucinis
Iki rašto visa informacija egzistavo tik žmonių galvose. Kai žmogus mirė, jo žinios dingdavo kartu su juo (nebent buvo perduotos žodžiu). Raštas leido:
- Kaupti žinias per kartas – kiekviena nauja karta galėjo pradėti nuo tos vietos, kur ankstesnė baigė
- Valdyti sudėtingas valstybes – mokesčių rinkimas, įstatymai, kariuomenės organizavimas negalimi be rašto
- Kurti literatūrą, filosofiją, mokslą – abstrakčios idėjos, užrašytos ant papiruso ar molio, galėjo keliauti per kontinentus ir šimtmečius
- Tiksliai fiksuoti istoriją – priešistorė baigėsi būtent tada, kai atsirado raštas
4. Žemdirbystė ir plūgas: kai žmonės nustojo klajoti
Neolito revoliucija
Maždaug prieš 10 000–12 000 metų (apie 8000–10 000 m. pr. Kr.) Derlingajame pusmėnulyje (dabartinis Irakas, Sirija, Turkija, Jordanija) įvyko didžiausias perversmas žmonijos istorijoje: žmonės pradėjo auginti augalus ir auginti gyvulius, užuot tik rinkę vaisius ir medžioję.
Pirmieji kultivuoti augalai buvo kviečiai, miežiai ir lęšiai. Pirmieji prijaukinti gyvūnai – ožkos ir avys (apie 9000 m. pr. Kr.), vėliau – galvijai (apie 8000 m. pr. Kr.) ir arkliai (apie 4000 m. pr. Kr.).
Plūgas: žemdirbio ginklas
Pirmieji plūgai atsirado Mesopotamijoje maždaug 4000–3500 m. pr. Kr. Ankstyvas plūgas buvo paprasčiausias smailas pagalys (ard), traukiamas jaučių ir brėžiantis griovelį žemėje. Tačiau net šis primityvus įrankis buvo revoliucingas: jis leido apdirbti daug didesnius žemės plotus nei rankinė kaplys.
Vėlesnės plūgo versijos (su geležiniu noragu, apverčiamu lentjuosčiu) leido dirbti sunkesnes dirvožemio rūšis ir atvėrė žemdirbystei naujas teritorijas.
Kodėl žemdirbystė pakeitė viską
Perėjimas nuo medžioklės ir rinkimo prie žemdirbystės (vadinamoji „neolito revoliucija”) sukėlė grandininę reakciją:
- Žmonės apsistojo vienoje vietoje → atsirado pastovios gyvenvietės ir miestai
- Maisto perteklius leido daliai žmonių užsiimti ne maistu, o amatais → atsirado specializacija (puodžiai, kalviai, žyniai, kariai)
- Nuosavybės atsiradimas sukūrė poreikį ją ginti → atsirado kariuomenės ir valstybės
- Derliaus skaičiavimas ir paskirstymas reikalavo apskaitos → atsirado raštas ir matematika
5. Metalurgija: nuo vario iki plieno
Vario amžius (apie 5000–3300 m. pr. Kr.)
Pirmasis metalas, kurį žmonės pradėjo naudoti, buvo varis. Jis buvo randamas gamtoje grynu pavidalu ir galėjo būti kalamas be lydymo. Vėliau žmonės išmoko vario rūdą lydyti ugnyje (apie 5000 m. pr. Kr. Anatolijoje ir Irane).
Varis buvo minkštas – tiko papuošalams ir paprastiems įrankiams, bet ne ginklams ar kitiems instrumentams, reikalaujantiems kietumo.
Bronzos amžius (apie 3300–1200 m. pr. Kr.)
Maždaug 3300 m. pr. Kr. kažkas atrado, kad sumaišius vario su alavu (apie 10 proc.) gaunamas daug kietesnis metalas – bronza. Tai buvo pirmasis žmonijos sukurtas lydinys.
Bronza leido gaminti geresnius ginklus, įrankius, šarvus ir meno kūrinius. Ji tapo tokia svarbi, kad visas laikotarpis pavadintas Bronzos amžiumi. Bronzos prekyba sukūrė pirmuosius tarptautinius prekybos tinklus: alavas buvo retas ir gabenamas iš tolimų vietų (Britanija, Afganistanas), o tai skatino kultūrų sąveiką.
Geležies amžius (nuo apie 1200 m. pr. Kr.)
Geležis buvo žinoma ir anksčiau (iš meteoritų), tačiau jos rūdos lydymas reikalauja aukštesnių temperatūrų nei vario. Maždaug 1200 m. pr. Kr. hetirai (dabartinė Turkija) pirmieji įvaldė geležies lydymą dideliu mastu.
Geležis buvo pigesnė ir prieinamesnė nei bronza (geležies rūdos randama beveik visur), ir tai demokratizavo technologiją: net paprasti žemdirbiai galėjo turėti geležinius įrankius.
Plienas: geležies tobulinimas
Plienas (geležis su nedideliu anglies kiekiu) buvo žinomas jau senovėje. Indijoje maždaug 300 m. pr. Kr. buvo gaminama garsioji vutz plieno (damaskinio plieno) rūšis – toks kietas ir lankstus, kad iš jo pagaminti kardai galėjo perkirsti kitus kalavijus. Kinijoje plieno gamyba buvo pradėta maždaug tuo pačiu metu.
Šiandien plienas yra pagrindinis pramoninės civilizacijos metalas: dangoraižiai, tiltai, automobiliai, laivai, traukinių bėgiai – visa tai iš plieno.
6. Popierius: lengviausia informacijos laikmena
Cai Luno išradimas
Nors egiptiečiai naudojo papirusą (iš papiruso augalo stiebų presų), o romėnai – pergamentą (iš gyvulių odos), tikrąjį popierių, pagamintą iš augalinių skaidulų masės, išrado kinų dvaro pareigūnas Cai Lun’as maždaug 105 m. po Kr.
Jo receptas: šilkmedžio žievė, kanapės, senos skudurų atraižos ir žuvies tinklai buvo sumirkomi vandenyje, sutrinti į masę, paskleisti ant rėmo ir išdžiovinti. Rezultatas – plona, lengva, pigi ir patogi rašymui medžiaga.
Popieriaus kelionė per pasaulį
Popierius keliavo lėtai:
- VII amžius – pasiekė Japoniją ir Koreją
- 751 m. – Talaso mūšyje arabai paėmė kinų belaisvius, mokėjusius gaminti popierių. Nuo tada popieriaus gamyba išplito po visą arabų pasaulį
- X–XI amžius – pasiekė Ispaniją ir Italiją
- XIV–XV amžius – paplito visoje Europoje
- 1440 m. – Johanas Gutenbergas sukūrė spausdinimo presą, kuris be popieriaus būtų buvęs bevertis
Popieriaus poveikis
Popierius buvo pigesnis ir lengvesnis nei pergamentas (vienai knygai reikėdavo apie 250 avių odų). Tai reiškė, kad knygos, dokumentai, žemėlapiai ir laiškai tapo prieinami gerokai platesniam žmonių ratui. Be popieriaus nebūtų buvę nei spausdinimo revoliucijos, nei masinio švietimo, nei mokslo plitimo.
7. Stiklas: skaidrus stebukas
Nuo glazūros iki pūstinio stiklo
Pirmieji stiklo dirbiniai atsirado Mesopotamijoje ir Egipte maždaug prieš 3500 metų (apie 1500 m. pr. Kr.). Tai buvo nedideli karoliukai ir smulkūs papuošalai, pagaminti iš stiklo pastos.
Lūžio taškas buvo stiklo pūtimo technologijos išradimas Sirijoje arba Finikijoje maždaug I amžiuje pr. Kr. Pūstinis stiklas leido greitai ir pigiai gaminti indus, butelius ir taures. Romos imperijoje stiklo indai tapo kasdienybe – ne tik prabangos preke.
Stiklas, pakeitęs mokslą
Stiklas tapo kažkuo daugiau nei naudingu materialu, kai iš jo pradėti gaminti optiniai instrumentai:
- Akiniai (XIII amžius Italijoje) – leido senesniems žmonėms toliau dirbti intelektinį darbą
- Mikroskopas (XVII amžius) – atskleidė mikrobų pasaulį
- Teleskopas (XVII amžius) – atskleidė Visatos platybę
- Laboratoriniai indai – kolbos, mėgintuvėliai, retortos – be jų negalima šiuolaikinė chemija
Šiandien stiklas yra telefonų ekranuose, šviesolaidinėse kabeliuose, kosmoso teleskopuose, lazeriniuose įrenginiuose ir daugybėje kitų technologijų.
8. Betonas: romėnų išradimas, laikantis pasaulį
Opus caementicium
Romėnai maždaug III amžiuje pr. Kr. sukūrė opus caementicium – senovės betoną, pagamintą iš kalkių, vulkaninių pelenų (pucolanų) ir smulkaus akmens ar žvyro. Šis mišinys kietėjo net po vandeniu – savybė, kurios neturėjo joks anksčiau žinomas statybinis mišinys.
Romėnų betonas leido statyti tokias konstrukcijas, kokių pasaulis anksčiau nebuvo matęs: kupolas, arka, skliautas – visos šios architektūrinės formos tapo įmanomos būtent dėl betono. Panteono kupolas (43,3 metro skersmuo), pastatytas apie 125 m. po Kr., iki šiol yra didžiausias nearmuotas betoninis kupolas pasaulyje.
Kodėl romėnų betonas toks atsparus?
Šiuolaikiniai mokslininkai tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo suprasti, kodėl kai kurie romėnų betono statiniai stovi daugiau nei 2000 metų, kai šiuolaikinis betonas pradeda irti po 50–100 metų. Tyrimai atskleidė, kad jūros vanduo, užuot ardęs romėnų betoną, skatina naujų mineralų (aliuminio tobermorito) augimą, kuris užpildo mikroskopines plyšius ir stiprina struktūrą.
Šiandien betonas yra daugiausia naudojama žmogaus pagaminta medžiaga planetoje – kasmet pagaminama apie 14 milijardų kubinių metrų betono.
9. Kanalizacija ir vandentiekis: nematoma civilizacija
Seniausios sistemos
Pirmos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos atsirado anksčiau, nei dauguma žmonių mano:
- Indo slėnio civilizacija (Mohenjo-Daro ir Harapa, dabartinis Pakistanas, apie 2600 m. pr. Kr.) turėjo miestų planavimą su individualiais namų tualetais, nuotekomis ir centralizuota kanalizacijos sistema – tai buvo pažangiausia higieninė infrastruktūra senovės pasaulyje
- Minojų civilizacija Kretoje (apie 1700 m. pr. Kr.) turėjo vandens nuleidimo tualetus Knoso rūmuose
- Romėnų akvedukai gabeno švarų vandenį iš kalnų dešimčių kilometrų atstumu. Romos miestui tarnavo 11 akvedukų, tiekiančių apie 1 milijoną kubinių metrų vandens per dieną
- Cloaca Maxima – Romos didysis kanalas, pastatytas dar karališkuoju laikotarpiu (apie VI amžius pr. Kr.) ir veikiantis iki šiol
Kanalizacijos ir civilizacijos ryšys
Viešosios sveikatos ekspertai teigia, kad švaraus vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra bene svarbiausias žmonijos pasiekimas visuomenės sveikatos srityje. Epidemijos (cholera, dizenterija, vidurių šiltinė) istoriškai nusinešdavo daugiau gyvybių nei karai, ir būtent kanalizacijos sistemos jas sustabdė.
10. Kompasas: orientacija tamsioje nežinomybėje
Kinų magnetinis kompasas
Pirmieji magnetiniai kompasai atsirado Kinijoje, maždaug II amžiuje pr. Kr. Tačiau pradžioje jie buvo naudojami ne navigacijai, o feng shui praktikoms – namų ir kapų orientavimui pagal pasaulio šalis.
Kinų navigacinis kompasas (su magnetine adata, plūduriuojančia vandenyje) atsirado maždaug XI amžiuje po Kr. Apie XII amžių kompasas pasiekė arabų jūreivius ir per juos Europą.
Kompasas ir didieji atradimai
Be kompaso nebūtų buvę didžiųjų geografinių atradimų: Kolumbo kelionės į Ameriką, Vasko da Gamos kelionės į Indiją, Magelano kelionės aplink pasaulį. Kompasas leido jūreiviams plaukti atviru vandenynu, kur nematyti krantų ir naktimis neįmanoma orientuotis pagal žvaigždes (debesuotomis naktimis).
11. Parakas: jėga, uždėta į miltelį
Kinų alchemikų atradimas
Parakas buvo atrastas Kinijoje maždaug IX amžiuje po Kr. – ir tai buvo nelaimingas atsitiktinumas. Kinų alchemikai ieškojo nemirtingumo eliksyro ir eksperimentavo su salietnos (kalio nitrato), sieros ir anglies mišiniais. Vietoj amžinojo gyvenimo jie gavo sprogstamąjį mišinį.
Pirmieji parako panaudojimai buvo fejerverkai ir signalinės raketos. Vėliau kinai sukūrė ugnies strėles, bombas ir primityvas patrankas (X–XIII amžiuje).
Parakas Europoje
Parakas pasiekė Europą apie XIII amžiaus vidurį (greičiausiai per arabų tarpininkus arba mongolų invaziją). Poveikis buvo milžiniškas:
- Riterių laikai baigėsi. Šarvai ir pilys, šimtmečius buvę neįveikiami, tapo beveiki prieš patrankas ir muškietas
- Feodalinė sistema žlugo. Didelių pilių ir riterių kariuomenių epochą pakeitė centralizuotos valstybės su profesionaliomis šaulių armijomis
- Europos kolonializmas tapo įmanomas. Su parako ginklais nedidelis būrys europiečių galėjo nugalėti dešimteriopai didesnę vietinę kariuomenę
12. Kalendorius ir laiko matavimas
Pirmieji kalendoriai
Žmonės stebėjo dangaus kūnus nuo neatmenamų laikų, tačiau pirmieji sistematizuoti kalendoriai atsirado kartu su žemdirbyste – reikėjo žinoti, kada sėti, kada pjauti, kada laukti potvynio.
- Šumerų kalendorius (apie 2100 m. pr. Kr.) – mėnulinis, 12 mėnesių po 29–30 dienų
- Egiptiečių kalendorius – saulinis, 365 dienos (12 mėnesių po 30 dienų + 5 papildomos dienos). Tiksliu saulės kalendoriumi naudojosi jau maždaug 2700 m. pr. Kr.
- Julijaus kalendorius (45 m. pr. Kr.) – romėnų, 365,25 dienų (su keliamaisiais metais), Julijaus Cezario reforma
- Grigaliaus kalendorius (1582 m.) – patikslinta Julijaus kalendoriaus versija, naudojama visame pasaulyje iki šiol
Laiko matavimo įrenginiai
- Saulės laikrodis – žinomas nuo maždaug 1500 m. pr. Kr. Egipte
- Vandens laikrodis (klepsidra) – Egiptas ir Mesopotamija, apie 1500 m. pr. Kr.
- Smėlio laikrodis – viduramžiai, populiarus jūreivystėje
- Mechaninis laikrodis – Europa, XIII amžius
13. Užraktai: pirmoji apsaugos technologija
Egiptiečių mediniai užraktai
Pirmieji žinomi užraktai atsirado senovės Egipte maždaug prieš 4000 metų. Tai buvo mediniai kaiščių užraktai (pin tumbler locks): medinis raktas buvo įkišamas į skylę ir pakeldavo mažus medinius kaiščius, kurie blokavo velką.
Principas buvo stebinančiai panašus į šiuolaikinius Yale tipo cilindrinius užraktus, kuriuos 1848 metais patentavo amerikiečių išradėjas Linusas Yale vyresnysis.
Romėnų metaliniai užraktai
Romėnai perėmė egiptiečių koncepciją ir perkėlė ją į metalą. Jie sukūrė mažus bronzinius ir geležinius užraktus, kuriuos buvo galima nešiotis su savimi. Romėnai netgi išrado raktų žiedą – žiedą pirštui, kuriame buvo integruotas mažas raktas. Taip kilmingos romėnės galėjo nešioti raktą nuo savo papuošalų ar vertybių dėžutės kaip papuošalą.
14. Senovės medicinos instrumentai ir technikos
Egiptiečių medicina
Senovės Egipto gydytojai buvo vieni pažangiausių senovės pasaulyje. Edvino Smito papirusas (apie 1600 m. pr. Kr., bet kopijuojantis dar senesnius tekstus) aprašo 48 chirurgijos atvejus su diagnozėmis ir gydymo planais. Tai seniausias žinomas chirurgijos vadovėlis.
Egiptiečiai naudojo:
- Skalpeliai iš obsidiano ir vario
- Žaizdų siuvimo adatos iš kaulo
- Trepanacijos instrumentai (kaukolės gręžimui – seniausi žinomi atvejai datuojami maždaug 6500 m. pr. Kr.)
- Protezai – rasti dirbtinio kojos piršto pavyzdžiai iš medžio ir odos
Graikų ir romėnų medicina
Graikų gydytojas Hipokratas (apie 460–370 m. pr. Kr.) yra vadinamas medicinos tėvu. Jo svarbiausias indėlis – idėja, kad ligos turi natūralias, o ne antgamtines priežastis. Hipokrato priesaika (modifikuota forma) iki šiol duodama gydytojų visame pasaulyje.
Romėnų gydytojas Galenas (apie 129–216 m.) parašė daugiau nei 300 medicininių veikalų ir buvo neginčijamas medicinos autoritetas daugiau nei 1300 metų (iki Renesanso).
Pompėjoje (mieste, palaidotame Vezuvijaus pelenais 79 m.) rasti chirurginiai instrumentai, kurie stebinančiai panašūs į šiuolaikinius: skalpeliai, pincetai, chirurginės žirklės, kaulo pjūklai, kateteriai ir net akušeriniai instrumentai.
15. Buriavimas ir laivyba: horizontų plėtimas
Pirmieji laivai
Paprasčiausios vandens transporto priemonės – luotai iš rąstų, plokščiadugniai luotai iš nendrių – egzistavo nuo priešistorinių laikų. Tačiau tikroji laivyba prasidėjo su burių išradimu.
Pirmosios burės atsirado Egipte maždaug prieš 5000 metų (apie 3100 m. pr. Kr.). Ant Nilo upės jos buvo idealios: srovė nešė laivą šiaurės kryptimi (į Viduržemio jūrą), o vyraujantys šiauriniai vėjai leido plaukti atgal į pietus su burėmis.
Finikiečiai: pirmieji jūrų meistrai
Finikiečiai (dabartinis Libanas, apie 1500–300 m. pr. Kr.) tapo pirmaisiais tikrais jūrų meistrais. Jie sukūrė kilinio tipo laivus su keliais burių stiebais, gebėjusius plaukti atviru vandenynu. Finikiečiai kolonizavo visą Viduržemio jūros pakrantę (įkūrė Kartaginą), pasiekė Britanijos pakrantę (prekiaudami alavu) ir, pasak Herodoto, apiplaukė visą Afriką – 2000 metų prieš portugams tai pakartojant.
Laivyba ir pasaulio susijungimas
Buriavimas buvo technologija, sujungusi atskiras civilizacijas į vieną globalų tinklą. Be buriavimo nebūtų prekybos kelių, nebūtų kultūrų mainų, nebūtų geografinių atradimų ir nebūtų globalizacijos tokia forma, kokią pažįstame.
Senoviniai išradimai, apie kuriuos retai pagalvojame
Be šių 15 pagrindinių, yra dešimtys mažiau žinomų, bet nepaprastai svarbių senovinių išradimų:
Muilas. Pirmieji muilo receptai rasti Babilone, apie 2800 m. pr. Kr. – riebalų ir pelenų mišinys, naudotas daugiausia medicinoje ir tekstilės pramonėje, ne higienai.
Veidrodis. Pirmieji veidrodžiai – poliruoti obsidiano ar vario diskai – datuojami apie 6000 m. pr. Kr. (Anatolija).
Dantų protezai. Etruskai maždaug 700 m. pr. Kr. gamino tiltinius dantų protezus iš aukso vielos ir gyvulių dantų.
Skaičiuotuvas (abakas). Šumerų, vėliau kinų ir romėnų naudotas skaičiavimo įrankis – pirmasis „kompiuteris”.
Kosmetika. Senovės Egipto moterys (ir vyrai) naudojo akių makiažą (kohl), lūpų dažus (raudonąjį ochrą) ir kvepalus – seniausias „grožio industrijos” pavyzdys.
Dažymas. Tirian Purple (Tirijos purpuras) – finikiečių gamintas dažas iš jūrų sraigių, toks brangus, kad juo dažyti drabužiai tapo karališkumo simboliu (iš čia frazė „gimęs purpure”).
Vanduo vedamas po žeme. Persai maždaug 1000 m. pr. Kr. sukūrė qanatus – požeminius kanalus, vedančius vandenį iš kalnų šaltinių į dykumos oazes dešimčių kilometrų atstumu. Kai kurie qenatai veikia iki šiol.
Kodėl šie išradimai buvo sukurti būtent tada?
Būtinybė kaip variklis
Dauguma senovinių išradimų atsirado ne dėl smalsumo, o dėl praktinio poreikio:
- Žemdirbystė ir plūgas – nes reikėjo maitinti augančią populiaciją
- Ratas – nes reikėjo efektyviau gabenti krovinius
- Raštas – nes reikėjo skaičiuoti mokesčius ir atsargas
- Metalurgija – nes reikėjo tvirtesnių įrankių ir ginklų
- Kanalizacija – nes tankiai gyvenamos gyvenvietės kentėjo nuo ligų
Kiekvienas iš šių išradimų buvo atsakymas į konkrečią problemą, o jo pasekmės dažnai pranoko pradinį tikslą tūkstanteriopai.
Grandininė reakcija
Senoviniai išradimai retai veikė izoliuotai. Jie veikė kaip grandininė reakcija, kur vienas išradimas sukurdavo sąlygas kitam:
Ugnis → keramika → metalurgija → geresni įrankiai → didesnis derlius → didesni miestai → sudėtingesnė visuomenė → raštas → mokslas → nauji išradimai.
Be ugnies nebūtų metalurgijos. Be metalurgijos nebūtų geležinių plūgų. Be plūgų nebūtų derliaus pertekliaus. Be pertekliaus nebūtų miestų. Be miestų nebūtų rašto. Be rašto nebūtų mokslo. Kiekvienas žingsnis rėmėsi ankstesniais žingsniais ir atvėrė kelią tolesniams.
Ar šiandien kuriame tokius pat revoliucinius dalykus?
Pažvelgus į senovinius išradimus, kyla klausimas: ar šiuolaikiniai mūsų išradimai (internetas, dirbtinis intelektas, CRISPR genų redagavimas) bus tokie pat revoliucingi po 5000 metų?
Galbūt. Tačiau yra vienas skirtumas: senovės išradėjai dažniausiai buvo anoniminiai. Mes nežinome, kas pirmasis sukūrė ratą, kas pirmasis suprato, kaip lydyti varį, kas pirmasis suvyniojo burę. Šie žmonės neturėjo patentų biurų, socialinių tinklų ar Nobelio premijų. Jie tiesiog išsprendė problemą, kuri buvo priešais juos, ir tuo pakeitė pasaulį.
Galbūt pats reikšmingiausias senovinis „išradimas” buvo ne konkretus daiktas, o pats gebėjimas išrasti – žmogaus sugebėjimas pažvelgti į problemą ir sugalvoti sprendimą, kurio gamtoje nėra. Šis gebėjimas, atsiradęs prie pirmosios ugnies, tebegyvuoja kiekviename laboratorijos stende, garaže ir mokslinėje konferencijoje.
Ir kol jis gyvas, senovinių išradimų grandininė reakcija tęsiasi.
