1718 m. lapkričio 22 d. prie Okrakoko salos, Šiaurės Karolinos pakrantėje, karališkojo laivyno kariai nukirto galvą vyrui, kurio vien vardas keldavo siaubą nuo Naujosios Anglijos iki Karibų jūros. Pasakojama, kad Edvardas Teachas, geriau žinomas kaip Juodabarzdis (Blackbeard), gavo penkis šūvius ir dvidešimt kardo smūgių, kol pagaliau krito. Jo galva buvo pakabinta ant laivo bugnio kaip perspėjimas.
Tačiau kartu su garsiausiu pasaulio piratu mirė ir atsakymas į klausimą, kurį žmonės užduoda jau daugiau nei 300 metų: kur yra Juodabarzdžio lobis?
1996 m. Beauforto sąsiauryje, Šiaurės Karolinoje, buvo aptiktos jo flagmano Queen Anne’s Revenge nuolaužos. Iš vandenyno dugno iškelta daugiau nei 400 000 artefaktų. Tačiau legendinio aukso, sidabro ir brangenybių lobio tarp jų nebuvo.
Šiame straipsnyje papasakosime visą Juodabarzdžio istoriją – nuo jaunystės iki kruvinos mirties, nuo Queen Anne’s Revenge šlovės iki paslaptingo dingimo, ir nuo lobio legendos iki šiuolaikinių paieškų.
Piratų aukso amžius: pasaulis, kuriame gimė Juodabarzdis
Norint suprasti Juodabarzdį, reikia suprasti jo laikmetį.
Kas buvo piratų aukso amžius?
Piratų aukso amžius (Golden Age of Piracy) apima laikotarpį nuo maždaug 1650-ųjų iki 1730-ųjų, nors intensyviausias periodas buvo 1716–1726 m. Per šį trumpą laikotarpį Atlanto vandenyne, Karibų jūroje ir Indijos vandenyne veikė tūkstančiai piratų, kurie tapo tikra grėsme tarptautinei prekybai.
Kodėl piratai klestėjo?
Karų pabaiga. Po Ispanijos paveldėjimo karo (1701–1714) tūkstančiai karinio laivyno jūrininkų liko be darbo. Jie turėjo navigacijos, kovos ir laivybos įgūdžių, bet neturėjo pragyvenimo šaltinio. Piratavimas tapo patrauklia alternatyva.
Karibų turtas. Ispanijos kolonijos Karibų jūroje ir Centrinėje Amerikoje siuntė milžiniškus aukso, sidabro, cukraus, tabako ir prieskonių krovinius per Atlantą. Šie prekybiniai laivai buvo labai vertingi taikiniai, dažnai silpnai saugomi.
Silpna teisėsauga. Milžiniški Atlanto ir Karibų vandenys buvo neįmanomi efektyviai patruliuoti. Piratai galėjo slėptis tūkstančiuose salų, įlankų ir deltų.
Korumpuoti valdytojai. Kai kurie kolonijų gubernatoriai (ypač Bahamų, Šiaurės Karolinos) toleravo arba net bendradarbiavo su piratais, gaudami dalį grobio.
Garsiausieji piratai
Juodabarzdis nebuvo vienintelis. Piratų aukso amžiuje veikė visa plejada legendinių figūrų:
- Bartholomew Roberts (Black Bart) – greičiausiai sėkmingiausias piratas istorijoje, per savo karjerą užgrobęs daugiau nei 400 laivų.
- Anne Bonny ir Mary Read – dvi moterys piratės, kovojusios kartu su „Calico” Jacku Rackham.
- Samuelis Bellamy (Black Sam) – „princas piratų” užgrobė Whydah Gally, kurio nuolaužos su lobiu buvo rastos 1984 m.
- Henry’is Morganas – velsiečių piratas/privatininkas, tapęs Jamaikos vicegubernatoriumi.
- Capitanas Kiddas (William Kidd) – pradėjęs kaip privatininkas, pakartas kaip piratas. Jo lobio dalis buvo rasta Gardiners saloje, Niujorke.
Tarp visų šių figūrų Juodabarzdis išsiskiria ne savo sėkme (Roberts užgrobė žymiai daugiau laivų), o savo įvaizdžiu – tai buvo žmogus, kuris sąmoningai kūrė baimę keliančią legendą.
Edvardas Teachas: žmogus po juoda barzda
Ankstyvasis gyvenimas (apie 1680–1716)
Apie Edvardo Teacho (kai kuriuose šaltiniuose – Thatch, Drummond ar kiti variantai) ankstyvąjį gyvenimą žinoma mažai. Manoma, kad jis gimė apie 1680 m. Bristolyje, Anglijoje – viename iš didžiausių uostamiesčių, per kurį vyko prekyba su Karibais ir Šiaurės Amerika.
Yra požymių, kad Teachas mokėjo skaityti ir rašyti (neįprasta to meto jūrininkams), todėl kai kurie istorikai spėja, kad jis kilęs iš vidurinio sluoksnio šeimos.
Jis tarnaujujo kariniame laivyne per Ispanijos paveldėjimo karą (1701–1714), greičiausiai kaip privatininkas (privateers – privačių laivų kapitonai, turėję vyriausybės leidimą užpuldinėti priešo laivus). Karui pasibaigus, kaip ir daugelis kitų jūrininkų, jis persikvalifikavo į piratą.
Pirato karjeros pradžia (1716–1717)
Teachas prisijungė prie kapitono Benjamino Hornigoldo – vieno patyriausių Karibų piratų, veikiančio iš Nassau, Bahamų salose. Hornigoldas greitai pastebėjo Teacho sugebėjimus ir pavedė jam vadovauti atskiram laivui.
1717 m. Hornigoldas priėmė karaliaus malonę (amnestija piratams, mainais už piratavimo nutraukimą). Teachas to nepadarė – jis pasirinko piratų kelią.
Juodabarzdžio įvaizdis: sąmoningai sukurta baimė
Teachas suprato, kad baimė yra galingesnis ginklas nei patrankos. Jis kruopščiai kūrė savo išvaizdą ir reputaciją:
Barzda. Jo juodą, tankią barzdą jis augino ypatingai ilgą ir supindavo į pintines ar kasytes, surišdamas spalvotais kaspinais.
Degantys dagtai. Prieš mūšius jis barzdoje ir po skrybėle prisikišdavo lėtai degančias virves (saltpeter dagtius), kurios skleidė dūmus aplink jo veidą – tai suteikė jam demonišką, pragarišką išvaizdą.
Ginkluotė. Ant krūtinės jis nešiodavo šešis arba daugiau pistoletų (to meto pistoletai buvo vieno šūvio, todėl reikėjo daug), kardą ir peilį. Jo pasirodymas laivo denyje turėjo priminti velnio pasirodymą iš pragaro dūmų.
Reputacija. Teachas leido sklisti gandams apie savo žiaurumą, net jei ne visi buvo tikri. Kapitonas Charles’as Johnsonas savo 1724 m. knygoje „A General History of the Pyrates” (svarbiausias piratų aukso amžiaus šaltinis) aprašo Teachą kaip „patį velnią, atėjusį iš pragaro.”
Ši strategija veikė: daugelis prekybinių laivų pasidavė Juodabarzdžiui be kovos – jų įgulos paprasčiausiai per daug bijojo pasipriešinti.
Queen Anne’s Revenge: pirato flagmanas
Laivo istorija
Queen Anne’s Revenge pirminis pavadinimas buvo La Concorde – tai buvo prancūzų vergų prekybos laivas, plaukiojęs tarp Vakarų Afrikos ir Karibų.
1717 m. lapkritį Juodabarzdis su savo eskadra užgrobė La Concorde netoli Martinikos salos. Laivas buvo didelis (apie 200 tonų), tvirtas ir tinkamas pirato tikslams.
Teachas pervadino laivą Queen Anne’s Revenge (Karalienės Onos kerštas) – pavadinimas, greičiausiai nurodantis karalienę Oną, kurios karinio laivyno tarnautojas Teachas kadaise buvo.
Jis apginklavo laivą iki 40 patrankų – tai pavertė Queen Anne’s Revenge vienu galingiausių piratų laivų Atlante. Su šiuo laivu ir mažesne eskadra Juodabarzdis tapo neginčijamu Atlanto vakarinės dalies valdovu.
Charleston blokada (1718 m.)
Viena drąsiausių Juodabarzdžio operacijų buvo Charlestono (dabartinė Pietų Karolina, tada – Charles Town) uosto blokada 1718 m. gegužę.
Su keturiais laivais ir apie 400 piratų Teachas užblokavo vieną svarbiausių Britanijos kolonijų uostų visą savaitę. Jis suėmė kelis laivus, paėmė įkaitus (tarp jų – vietos aukštuomenės narius) ir pareikalavo ne aukso, o vaistų dėžės (medicininio rinkinio). Tai rodo, kad jo įgula sirgo (greičiausiai sifilio), ir praktinė būtinybė buvo svarbesnė už turtus.
Gavęs vaistus, Teachas paleido įkaitus ir laivus ir atsitraukė. Ši operacija parodė jo drąsą (ar beprotybę) – užblokuoti Britanijos kolonijos uostą buvo neregėtas iššūkis imperinei valdžiai.
Laivo žlugimas (1718 m. birželis)
Netrukus po Charlestono blokados Juodabarzdis nuvedė Queen Anne’s Revenge į Beauforto sąsiaurį (Beaufort Inlet), Šiaurės Karolinoje. Ten laivas įstrigo seklumoje ir buvo paliktas.
Ar tai buvo avarija, ar sąmoningas sprendimas?
Daugelis istorikų mano, kad Teachas sąmoningai paliko laivą. Priežastys:
- Jis norėjo sumažinti savo eskadra (mažiau piratų = didesnis kiekvieno dalis lobio).
- Jis planavo priimti karaliaus malonę (amnestija piratams) ir norėjo atsikratyti inkriminuojančio laivo.
- Jis galėjo paslėpti dalį grobio prieš „oficialiai” pasiduodamas.
Queen Anne’s Revenge atradimas (1996 m.)
1996 m. privati povandeninė tyrimų kompanija Intersal, Inc. aptiko Queen Anne’s Revenge nuolaužas Beauforto sąsiauryje, Šiaurės Karolinoje – tiksliai toje vietoje, kur istoriniai šaltiniai nurodė laivo žlugimą.
Nuo tada iš vandenyno dugno iškelta daugiau nei 400 000 artefaktų:
- Patrankos – kelios dešimtys geležinių ir bronzinių patrankų, patvirtinančių laivo karinę galią.
- Šaudmenys – patrankų sviediniai, šratas, granatos.
- Ginklai – kardai, pistoletai, durklai.
- Navigacijos instrumentai – kompasai, smėlio laikrodžiai.
- Medicininiai įrankiai – širkštys, chirurginiai instrumentai (patvirtina istoriją apie Charlestono vaistų reikalavimą).
- Stikliniai karoliukai – prekybos prekė, naudota mainuose su Afrikos tautomis (patvirtina La Concorde kaip vergų laivo praeitį).
- Laivo korpuso dalys – medinis karkasas, varinės plokštės, inkarai.
- Asmeniniai daiktai – sagos, sagtys, pypkės, buteliai.
Ko nerasta: Aukso, sidabro, brangenybių ar kitų „lobio” elementų praktiškai nerasta. Tai sustiprina versiją, kad Teachas pašalino vertingiausius daiktus prieš palikdamas laivą.
Artefaktai eksponuojami Šiaurės Karolinos jūrų muziejuje (North Carolina Maritime Museum) Beauforte – tai yra viena didžiausių piratų artefaktų kolekcijų pasaulyje.
Juodabarzdžio mirtis: paskutinis mūšis
Politinis kontekstas
1718 m. vasarą Juodabarzdis oficialiai priėmė karaliaus malonę iš Šiaurės Karolinos gubernatoriaus Charleso Edeno. Jis apsigyveno Bathe mieste, Šiaurės Karolinoje, ir tariamai metė piratavimą.
Tačiau netrukus jis grįžo prie senų įpročių. Kaimynės kolonijos Virdžinijos gubernatorius Alexanderis Spotswoodas nusprendė, kad Juodabarzdį reikia sustabdyti galutinai.
Mūšis prie Okrakoko (1718 m. lapkričio 22 d.)
Spotswoodas išsiuntė du karinius šliupus su karališkojo laivyno jūrininkais, vadovaujamus leitenanto Roberto Maynard’o.
Mūšio eiga:
- Maynard’o laivai priartėjo prie Juodabarzdžio šliupo prie Okrakoko salos ankstyvą rytą.
- Juodabarzdis atidengė ugnį iš patrankų, sunkiai apgadindamas vieną Maynard’o laivą ir nužudydamas kelis jūrininkus.
- Maynard’as paslėpė daugumą savo vyrų po deniu ir laukė, kol Juodabarzdis bandys užlipti ant jo laivo.
- Kai Juodabarzdis su savo piratais užlipo ant denio, Maynard’o vyrai išpuolė iš pasalų.
- Įvyko brutalus mūšis. Juodabarzdis kovojo akis į akį su Maynard’u.
Juodabarzdžio mirtis: Pagal istorinį aprašymą, Juodabarzdis gavo penkis pistoleto šūvius ir dvidešimt kardo smūgių, kol pagaliau krito. Jo galva buvo nukirsta ir pakabinta ant Maynard’o laivo kaip trofėjus ir įrodymas, kad pirato nebėra.
Legendoje teigiama, kad nukirsdintas Juodabarzdžio kūnas buvo įmestas į vandenį ir tris kartus apiplaukė laivą prieš nuskesdamas. Tai, žinoma, yra mitas, bet jis puikiai iliustruoja, kaip Juodabarzdžio legenda augo net po jo mirties.
Kur yra Juodabarzdžio lobis?
Tai klausimas, kurį žmonės užduoda jau daugiau nei 300 metų. Ir atsakymas yra sudėtingesnis nei tikitės.
Ar lobis apskritai egzistavo?
Pirmas klausimas, kurį reikia užduoti: ar Juodabarzdis tikrai turėjo didžiulį paslėptą lobį?
Argumentai „už”:
- Per savo karjerą (1716–1718) Teachas užgrobė dešimtis laivų ir turėjo surinkti reikšmingą grobį.
- Jo Charlestono blokada ir kitos operacijos parodė, kad jis veikė dideliu masteliu.
- Jis sąmoningai paliko Queen Anne’s Revenge – galbūt prieš tai iškrovęs vertingiausius daiktus.
- Paskutiniais gyvenimo mėnesiais jis gyveno gana kukliai Bathe – kur dingo grobio turtai?
Argumentai „prieš”:
- Piratai paprastai nekaupė lobių – jie greitai išleisdavo pinigus uostuose (gėrimams, moterims, azartiniams žaidimams). Pirato gyvenimas buvo trumpas, ir „taupyti ateičiai” nebuvo dažna strategija.
- Istorikai pažymi, kad daugelis piratų grobio buvo ne auksas, o prekės: cukrus, tabakas, medvilnė, ginklai, vergai. Šios prekės buvo parduodamos korumpuotiems prekeiviams, o gauti pinigai greitai išleidžiami.
- Queen Anne’s Revenge nuolaužose nerasta jokio lobio – tai rodo, kad arba lobis buvo paimtas prieš laivo palikimą, arba jo niekada nebuvo.
- Kai Maynard’o kariai nukaudavo Juodabarzdį, jie rado tik apie 25 svarus sterlingų – labai kuklią sumą garsiausiam pasaulio piratui.
Pagrindinės lobio teorijos
1. Paslėptas Okrakoko saloje arba jos apylinkėse.
Juodabarzdis keletą mėnesių prieš mirtį gyveno Okrakoko salos regione. Kai kurie lobių ieškotojai tiki, kad jis galėjo užkasti turtus šioje ar gretimose salose.
2. Paslėptas Bathe upėse ar apylinkėse.
Teachas gyveno Bathe mieste, prie Pamlico upės. Tai buvo atoki, retai gyvenama teritorija su daugeliu upelių, salų ir įlankų – idealios vietos lobio slėpimui.
3. Prie Queen Anne’s Revenge vietos.
Beauforto sąsiauris, kur buvo paliktas laivas, galėjo būti lobio iškrovimo vieta. Tačiau ilgamečiai kasinėjimai ir povandeniniai tyrimai nerado nieko, kas primintų paslėptą turtą.
4. Karibų salose.
Juodabarzdis veikė plačiame regione – nuo Bahamų iki Hondūro. Bet kuri iš dešimčių salų, kuriose jis lankėsi, galėjo tapti lobio slėptuve.
5. Lobio niekada nebuvo.
Tai skeptiškiausia, bet galbūt realistiškiausia teorija: Juodabarzdis, kaip ir dauguma piratų, tiesiog išleido viską, ką užgrobė. „Piratų lobio” koncepcija yra didžiąja dalimi literatūros ir popkultūros kūrinys (ypač Roberto Luiso Stevensono „Lobių sala,” 1883 m.), o ne istorinė realybė.
Piratų lobiai: mitas ir realybė
Ar piratai tikrai slėpė lobius?
Trumpas atsakymas: labai retai. Ilgas atsakymas yra sudėtingesnis.
Kapitonas Kiddas (William Kidd) yra vienintelis gerai dokumentuotas pirato lobio atvejis. Prieš savo suėmimą 1699 m. jis paslėpė dalį savo grobio Gardiners saloje, Niujorko pakrantėje. Lobis buvo rastas ir konfiskuotas – tai yra istorinis faktas.
Samuelis Bellamy (Black Sam) ir jo laivo Whydah Gally nuolaužos buvo rastos 1984 m. prie Cape Cod, Masačusetse. Iš vandenyno dugno iškelta daugiau nei 200 000 artefaktų, tarp jų – afrikiečių aukso dulkių, ispaniškų sidabro monetų ir brangakmenių. Tai yra tikras piratų lobis, rastas po vandeniu.
Tačiau dauguma piratų negyveno pakankamai ilgai ir neturėjo pakankamai planavimo, kad kauptų ir slėptų lobius. Vidutinė pirato karjera truko 2–3 metus. Daugelis žuvo mūšiuose, nuo ligų ar buvo pakarti.
„Lobių sala” mitas
Roberto Luiso Stevensono romanas „Lobių sala” (Treasure Island, 1883) sukūrė šiuolaikinį piratų lobio mitą: užkastas lobis, senasis žemėlapis su „X” žyme, papūga ant peties, medinė koja. Šis romanas taip stipriai paveikė popkultūrą, kad daugelis žmonių mano, jog tokie dalykai buvo įprasti tikruose piratų gyvenime.
Tikrovėje: piratai paprastai neturėjo „lobių žemėlapių,” retai kasinėjo skrynias salose ir beveik niekada neturėjo papūgų ant peties (nors egzotiniai paukščiai buvo populiari prekybos prekė).
Juodabarzdis popkultūroje
Juodabarzdis yra vienas atpažįstamiausių istorinių personažų popkultūroje:
Filmai:
- „Piratai iš Karibų” (Pirates of the Caribbean) serija – Juodabarzdis (Blackbeard) pasirodo ketvirtajame filme „On Stranger Tides” (2011), kur jį vaidina Ianas McShane’as.
- „Blackbeard” (2006) – TV filmas su Angus’u Macfadyen’u.
- Daugybė kitų filmų ir serialų.
Knygos:
- „A General History of the Pyrates” (Charles Johnson, 1724) – pirminis ir svarbiausias šaltinis apie Juodabarzdį ir kitus piratų aukso amžiaus piratus.
- „Lobių sala” (R.L. Stevenson, 1883) – nors joje nėra Juodabarzdžio, knyga sukūrė piratų lobio archetipą.
- „Under the Black Flag” (David Cordingly, 1995) – geriausia akademinė piratų aukso amžiaus istorija.
Žaidimai:
- „Assassin’s Creed IV: Black Flag” (2013) – žaidėjas susitinka su Juodabarzdžiu kaip vienu pagrindinių personažų.
- „Sea of Thieves” – piratų tematikos daugelio žaidėjų žaidimas.
- „Sid Meier’s Pirates!” – klasikinis piratų strateginis žaidimas.
Televizija:
- „Black Sails” (2014–2017, Starz) – serialas, rodantis piratų aukso amžiaus istoriją, kuriame Juodabarzdis yra vienas pagrindinių veikėjų.
- „Our Flag Means Death” (2022–2023, HBO) – komedijos serialas apie piratų gyvenimą.
- „Crossbones” (2014, NBC) – serialas su Johnu Malkovichiumi kaip Juodabarzdžiu.
15 stebinančių faktų apie Juodabarzdį
- Juodabarzdžio pirato karjera truko vos apie 2 metus (1716–1718) – bet per tą laiką jis tapo garsiausiu piratu istorijoje.
- Queen Anne’s Revenge nuolaužose rasta daugiau nei 400 000 artefaktų – bet jokio lobio.
- Prieš mūšius Juodabarzdis barzdoje užsidegdavo lėtai degančius dagčius, kad dūmai apgaubtų jo veidą ir jis atrodytų kaip demonas.
- Charlestono blokadoje jis pareikalavo ne aukso, o vaistų dėžės – jo įgula sirgo.
- Jis oficialiai priėmė karaliaus malonę (amnestija) 1718 m., bet greitai grįžo prie piratavimo.
- Pagal istorinį aprašymą, jis gavo 5 šūvius ir 20 kardo smūgių prieš krisdamas paskutiniame mūšyje.
- Jo galva buvo nukirsta ir pakabinta ant laivo kaip trofėjus.
- Kai Maynard’o kariai jį nukovė, rado tik apie 25 svarus sterlingų – žinia lobio ieškotojams.
- Queen Anne’s Revenge (pirminiai La Concorde) buvo prancūzų vergų prekybos laivas, užgrobtas 1717 m.
- Laivas turėjo iki 40 patrankų – tai padarė jį vienu galingiausių piratų laivų Atlante.
- Juodabarzdžio tikrasis vardas greičiausiai buvo Edvardas Teachas (Edward Teach), nors šaltiniuose pasitaiko ir kitų variantų.
- Jis buvo vedęs mažiausiai 14 kartų pagal legendą (istoriškai patvirtinta mažiau, bet kelios vedybos tikros).
- Šiaurės Karolinos gubernatorius Charlesas Edenas greičiausiai bendradarbiavo su Juodabarzdžiu ir gavo dalį grobio.
- Piratų aukso amžius truko vos apie 50 metų (1680–1730), bet jo istorijos formuoja piratų įvaizdį iki šiol.
- Queen Anne’s Revenge artefaktai eksponuojami Šiaurės Karolinos jūrų muziejuje Beauforte – tai viena didžiausių piratų kolekcijų pasaulyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Juodabarzdžio lobis tikrai egzistuoja?
Tikslaus atsakymo nėra. Istorikai yra linkę manyti, kad Juodabarzdis, kaip ir dauguma piratų, greitai išleido tai, ką užgrobė. „Piratų lobio” koncepcija didžiąja dalimi yra literatūros kūrinys. Tačiau visiškai atmesti galimybės, kad kažkas buvo paslėpta, taip pat negalima.
Kur yra Queen Anne’s Revenge?
Nuolaužos buvo aptiktos 1996 m. Beauforto sąsiauryje, Šiaurės Karolinoje. Nuo tada iškelta daugiau nei 400 000 artefaktų, kurie eksponuojami Šiaurės Karolinos jūrų muziejuje Beauforte.
Kiek Juodabarzdis užgrobė laivų?
Per savo trumpą karjerą (apie 2 metus) Juodabarzdis užgrobė daugiau nei 40 laivų, nors tikslus skaičius ginčijamas.
Kaip Juodabarzdis mirė?
1718 m. lapkričio 22 d. mūšyje prie Okrakoko salos su karališkojo laivyno leitenantu Robertu Maynard’u. Pagal aprašymus, jis gavo penkis šūvius ir dvidešimt kardo smūgių prieš krisdamas.
Ar piratai tikrai kasinėjo lobius salose?
Labai retai. Vienintelis gerai dokumentuotas atvejis – kapitono Kiddo lobis Gardiners saloje (1699 m.). Dauguma piratų greitai išleido savo grobį uostuose.
Kuo Juodabarzdis skyrėsi nuo kitų piratų?
Ne savo sėkme (Bartholomew Roberts užgrobė daugiau laivų), o savo įvaizdžio kūrimu. Jis buvo piratas, kuris sąmoningai naudojo baimę kaip ginklą – degantys dagčiai barzdoje, bauginanti apranga, žiaurumo gandai.
Juodabarzdis gyveno tik apie 38 metus ir piratavo vos apie du. Tačiau per tą trumpą laiką jis sukūrė įvaizdį, kuris gyvuoja jau daugiau nei 300 metų. Jo vardas tapo piratavimo sinonimu. Jo laivo nuolaužos atskleidė daugiau nei 400 000 artefaktų iš piratų aukso amžiaus. O jo lobis – tikras ar mitinis – vis dar vilioja lobių ieškotojus, rašytojus ir svajotojus visame pasaulyje. Galbūt tikrasis Juodabarzdžio lobis niekada nebuvo auksas ar sidabras. Galbūt tikrasis lobis yra pati istorija – pasakojimas apie žmogų, kuris atsisakė gyventi pagal taisykles, sėjo siaubą vandenynuose ir mirė taip, kaip gyveno: kovodamas iki paskutinio atodūsio, su degančiais dagčiais barzdoje ir kardu rankoje.
