Kada paskutinį kartą pagalvojote, kiek informacijos apie jus yra internete? Ne apie tai, ką patys savanoriškai publikavote – o apie tai, kas surenkama be jūsų žinios. Kiekvieną kartą, kai atidarote naršyklę, kai leidžiate telefonui sekti jūsų vietą, kai sutinkate su slapukų politika neišsiskaityę jos teksto, kai įkeliate nuotrauką į socialinį tinklą – jūs paliekate pėdsaką. Pavieniui kiekvienas šių veiksmų atrodo nekaltas. Bet susidėjus visiems kartu, gaunamas paveikslas, kuris gali jus nustebinti – ir galbūt net išgąsdinti.
Šis paveikslas vadinamas skaitmeniniu pėdsaku. Ir jis nėra kažkokia abstrakti sąvoka, skirta tik IT specialistams ar privatumo entuziastams. Tai reali, apčiuopiama duomenų visuma, kuri apibrėžia, kaip internetas jus mato. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kas yra skaitmeninis pėdsakas, iš ko jis susideda, ką apie jus žino didžiausios pasaulio įmonės, ir, svarbiausia – ką galite padaryti, kad tas pėdsakas būtų mažesnis.
Kas yra skaitmeninis pėdsakas?
Skaitmeninis pėdsakas – tai visų duomenų, kuriuos paliekate internete, visuma. Jį galima padalinti į dvi dideles kategorijas: aktyvųjį ir pasyvųjį pėdsaką.
Aktyvusis pėdsakas – tai informacija, kurią patys savanoriškai paliekate. Tai jūsų socialinių tinklų profiliai, komentarai, nuotraukos, įkelti vaizdo įrašai, forumų pranešimai, tinklaraščio įrašai. Viskas, ką sąmoningai skelbiate internete, yra aktyvusis pėdsakas. Jūs žinote, kad tai egzistuoja, ir paprastai kontroliuojate, kas ten patenka. Bent jau taip manote.
Pasyvusis pėdsakas – tai informacija, kuri surenkama be jūsų tiesioginio įsikišimo. Tai naršymo istorija, paieškos užklausos, vietos duomenys, įrenginio informacija, slapukai, programėlių naudojimo statistika. Jūs galbūt nežinote, kad ši informacija renkama, o jei ir žinote – retai kreipiate į ją dėmesį. Būtent pasyvusis pėdsakas yra tas, kuris kelia didžiausią susirūpinimą.
Įsivaizduokite, kad einate per miestą ir už kiekvieno jūsų žingsnio seka žmogus su užrašų knygele. Užsirašo, kur buvote, kiek laiko ten praleidote, į kurias parduotuves įėjote, ką nusipirkote, su kuo kalbėjote. Sakytumėte, kad tai jums nepatiktų. Tačiau būtent tai vyksta skaitmeniniame pasaulyje – tik „užrašinėtojas” yra ne vienas žmogus, o dešimtys įmonių, sistemų ir algoritmų, kurie veikia nepaliaujamai.
Kas renka jūsų duomenis ir ką jie žino?
Pasaulyje, kuriame duomenys vadinami „naujuoju naftos klodu”, jūsų informacija yra vertingas resursas. Pažiūrėkime, kas ją renka ir ką konkrečiai žino.
Google: jūsų virtualioji atmintis
Google žino daugiau apie jus nei bet kuri kita įmonė pasaulyje. Ir tai nėra perdėjimas. Jei naudojate Google paiešką, Gmail, Google Maps, YouTube ar Android telefoną – Google turi prieigą prie beveik visų jūsų skaitmeninio gyvenimo aspektų.
Ką konkrečiai Google žino? Jūsų paieškų istoriją – ką ieškojote, kada, iš kokios vietos. Jūsų el. pašto turinį – Gmail skanuoja laiškus, kad rodytų reklamas (nors oficialiai teigiama, kad tai daroma ne asmens identifikavimui). Jūsų judėjimo istoriją – Google Maps įrašo, kur buvote, kiek laiko ten praleidote, kaip ten nuvykote. Jūsų YouTube žiūrėjimo įpročius – ką žiūrėjote, kiek laiko, ką praleidote. Ir, žinoma, visą jūsų Google paskyros informaciją – kontaktus, kalendorių, dokumentus.
Visa tai galite pamatyti patys – apsilankę myactivity.google.com. Patariame tai padaryti. Daugumai žmonių tai tarsi šaltas dušas.
Jei nerimaujate dėl savo duomenų saugumo, verta paskaityti mūsų straipsnį apie duomenų apsaugą internete, kuriame aptariame septynis įrankius, kuriais naudojasi saugumo ekspertai.
Socialiniai tinklai: atviras langas į jūsų gyvenimą
Facebook, Instagram, TikTok, LinkedIn – kiekviena šių platformų renka jūsų duomenis skirtingai, bet visos turi vieną bendrą bruožą: jos žino apie jus daugiau, nei manote.
Facebook žino jūsų draugus, pomėgius, politines simpatijas, vietas, kuriose lankotės, prekes, kurias perdate, ir net jūsų nuotaiką, kurią gali numatyti iš jūsų įrašų. Instagram renka informaciją apie jūsų estetinius pageidavimus, keliones, madingas vietas. TikTok – vieni agresyviausių duomenų rinkėjų, renkantis ne tik tai, ką žiūrite, bet ir kaip žiūrite (kiek laiko užsistringate ties kiekviena vaizdo įrašo sekunde). LinkedIn žino jūsų profesinę istoriją, ryšius ir tai, kaip reaguojate į darbo pasiūlymus.
Problema ta, kad šios platformos ne tik renka duomenis – jos juos naudoja. Ne tik reklamai. Kartais duomenys perduodami trečiosioms šalims, partneriams, arba tiesiog nuteka per saugumo incidentus. Apie tai, kaip sukčiai naudojasi nutekėjusiais duomenimis, galite paskaityti mūsų straipsnyje apie sukčiavimo atpažinimą internete.
Programėlės telefone: tylieji stebėtojai
Jūsų telefone yra dešimtys programėlių. Kiekviena iš jų gali rinkti skirtingus duomenis: jūsų vietą, kontaktus, nuotraukas, mikrofono garso įrašus, kalendoriaus įrašus. Daugelis programėlių prašo prieigos prie duomenų, kurių joms iš tiesų nereikia funkcionalumui.
Pavyzdžiui, žibintuvėlio programėlė prašo prieigos prie jūsų kontaktų. Kodėl? Greičiausiai nori siųsti informaciją apie jus į savo serverius. Vaizdo žaidimas prašo prieigos prie mikrofono. Tam, kad galėtų įrašinėti, kas vyksta aplinkui.
Kai kurios programėlės renka duomenis net tada, kai jų nenaudojate. Jos veikia fone, stebi jūsų įrenginio judesius, siunčia informaciją atgal į serverius. Jūs to nematote, nematote jokio įspėjimo. Bet tai vyksta.
Renkantis naują telefoną verta atsižvelgti į tai, kokias privatumo kontrolės funkcijas siūlo operacinė sistema. Mūsų straipsnis apie Android ir iPhone pasirinkimą aptaria abiejų platformų privatumo aspektus, kurie gali padėti priimti sprendimą.
Interneto paslaugų teikėjai ir svetainės: slapukų imperija
Kiekvieną kartą, kai apsilankote svetainėje, jus pasitinka slapukų pranešimas. „Sutinku su viskuo” – sakote, kad tik dingtų. Ta slapukų politika, į kurią ką tik numojote per sekundę, yra įteisinta duomenų rinkimo sutartis.
Slapukai yra mažos tekstinės bylos, kurias svetainė įrašo į jūsų naršyklę. Kai kurių slapukų reikia, kad svetainė veiktų – pavyzdžiui, kad prisimintų, ką įdėjote į pirkinių krepšelį. Bet dauguma slapukų yra analitiniai ir reklaminiai. Jie seka, kur einate, kiek laiko praleidžiate, ką spaudote. Ši informacija vėliau parduodama reklamos tinklams.
Kai kurios svetainės turi daugiau nei šimtą trečiųjų šalių slapukų. Vienas apsilankymas – ir šimtas įmonių sužino, kad buvote ten.
Išmanieji namai: duomenų srautas iš jūsų gyvenamosios erdvės
Išmaniųjų namų įrenginiai – išmanios kolonėlės, saugumo kameros, termostatai, išmanios lempos – yra dar vienas duomenų šaltinis, apie kurį daugelis žmonių nepagalvoja. Išmani kolonėlė klauso, kas vyksta jūsų namuose. Saugumo kamera filmuoja, kas vaikšto pro duris. Išmanus termostatas žino, kada esate namie ir kada ne.
Ši informacija yra ne tik privatumo klausimas – ji gali būti ir saugumo rizika. Jei kas nors perima jūsų išmaniųjų namų duomenis, jie gali sužinoti jūsų kasdienę rutiną, kas yra namie, o kas ne. Apie tai, ar išmanieji namai yra verti pinigų ir ką reikia žinoti prieš juos įsigyjant, skaitykite mūsų straipsnyje apie išmaniuosius namus.
Kodėl skaitmeninis pėdsakas yra problema?
Galbūt klausiate savęs: „Na ir kas? Tegul renka. Neturiu ko slėpti.” Tai vienas dažniausių argumentų prieš privatumą. Tačiau jis remiasi klaidinga prielaida, kad privatumas – tai slėpimas. Privatumas – tai kontrolė. Tai teisė nuspręsti, kas apie jus žino, ką žino ir ką su ta informacija daro.
Štai keletas priežasčių, kodėl didelis skaitmeninis pėdsakas yra problema:
Rizika tapatybės vagystei
Kuo daugiau informacijos apie jus yra internete, tuo lengviau sukčiui tapti jumis. Pakanka kelių duomenų taškų – vardas, pavardė, gimimo data, adresas, telefono numeris – kad būtų galima sukurti įtikinamą netikrą tapatybę. Ši tapatybė gali būti naudojama atidaryti paskyras jūsų vardu, imti paskolas, pirkti prekes.
Jei norite suprasti, kaip apsaugoti savo finansus nuo sukčiavimo, mūsų Finansų kategorija turi straipsnių apie bankų pasirinkimą, draudimą ir būsto paskolas – viską, kas susiję su pinigų saugumu.
Reklaminis persekiojimas
Ką veikiate internete, lemia kokias reklamas matote. Tai gali atrodyti nekenksminga – iš tiesų, kartais net naudinga. Bet problema slypi tame, kad šis algoritmas mato daugiau nei reklamas. Jis mato jūsų silpnybes, pomėgius, baimes, ligas, problemas.
Jei ieškojote informacijos apie ligą, algoritmas apie ją žino. Jei žiūrėjote vaizdo įrašus apie skolų išsprendimą, algoritmas tai įsimena. Ši informacija gali būti naudojama jums pakenkti – pavyzdžiui, nukreipiant į sukčiavimo schemas, kurios išnaudoja jūsų silpnybes.
Ilgalaikis pėdsakas: tai, kas patenka internete, pasilieka
Internetas nepamiršta. To komentaro, kurį parašėte prieš dešimt metų forume, vis dar galima rasti. Tos nuotraukos, kurią įkėlėte į socialinį tinklą ir vėliau ištrynėte, gali būti išsaugotos archyvavimo svetainių.
Pavyzdžiui, Wayback Machine (archive.org) leidžia matyti interneto svetainių versijas iš praeities. Jei kada nors turėjote viešą profilį, ten paliktą informaciją gali kas nors peržiūrėti po metų ar dešimtmečio.
Tai reiškia, kad sprendimai, kuriuos priimate šiandien internete, gali turėti įtakos po dešimtmečių. Darbdavys, kredito įstaiga, būsimas partneris – visi gali rasti jūsų paliktą pėdsaką.
Valstybės ir duomenų pasiekiamumas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, asmens duomenų apsauga reguliuojama BDAR (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu). Tai reiškia, kad įmonės privalo tvarkyti jūsų duomenis atsakingai. Tačiau tai nereiškia, kad duomenys niekada nepatenka į trečiųjų šalių rankas.
Duomenys gali būti perduodami tyrimo tikslais, gali būti pateikiami teismo sprendimu, gali nutekėti per saugumo incidentus. Kuo mažesnis jūsų skaitmeninis pėdsakas, tuo mažesnė tikimybė, kad jūsų informacija bus išnaudota.
Kaip sumažinti skaitmeninį pėdsaką: praktiniai žingsniai
Dabar, kai suprantame problemą, pereikime prie sprendimų. Žemiau pateikiame praktinius, įgyvendinamus žingsnius, kuriais galite sumažinti savo skaitmeninį pėdsaką. Nebūtina atlikti visko iš karto – pradėkite nuo to, kas jums aktualiausia.
1 žingsnis: Patikrinkite, kas apie jus jau žino
Pirmas žingsnis – suvokimas. Negalite sumažinti to, ko nepažįstate. Pradėkite nuo savęs.
Atlikite paiešką savo vardu. Googlinkite savo vardą ir pavardę kabutėse, pridėkite miestą ar kitą identifikuojančią informaciją. Pamatysite, kas atsiranda. Ar yra seni forumų pranešimai? Ar yra nuotraukos, kurias pamiršote? Ar yra informacijos iš viešųjų registrų?
Patikrinkite Google paskyros duomenis. Apsilankę myactivity.google.com pamatysite visą Google surinktą informaciją apie jus. Naršymo istorija, paieškų istorija, vietos istorija, YouTube istorija. Tai gali būti šokiruojanti patirtis.
Patikrinkite socialinių tinklų privatumo nustatymus. Atidarykite Facebook, Instagram ir kitas platformas, kuriose turite paskyras. Peržiūrėkite, kas mato jūsų įrašus, kas mato jūsų profilį, ką renka platforma.
2 žingsnis: Išvalykite naršymo istoriją ir paieškas
Tai paprasčiausias ir greičiausias būdas sumažinti pėdsaką. Naršyklėse (Chrome, Firefox, Safari, Edge) galite ištrinti:
- Naršymo istoriją
- Slapukus ir svetainių duomenis
- Podėlį (laikinus failus)
- Atsisiųstų failų istoriją
Patarimas: Nustatykite naršyklę taip, kad ji automatiškai ištrintų istoriją uždarius. Dauguma naršyklių turi „privataus naršymo” režimą, kuris neišsaugo jokios istorijos. Nors tai nedaro jūsų visiškai nematomo, tai žymiai sumažina duomenų kiekį, kurį renka naršyklė.
Ištrinkite Google paieškų istoriją. Apsilankę „Google Activity” puslapyje galite ištrinti atskiras paieškas arba visą istoriją iš karto. Taip pat galite nustatyti automatinį istorijos trynimą po 3, 18 ar 36 mėnesių.
3 žingsnis: Patikrinkite ir valdykite slapukus
Slapukai – vienas pagrindinių duomenų rinkimo įrankių. Galite juos valdyti keliais būdais:
Naudokite slapukų valdymo įrankius. Dauguma naršyklių turi integruotą slapukų valdymą. Chrome leidžia blokuoti trečiųjų šalių slapukus. Firefox turi sustiprinto privatumo režimą, kuris automatiškai blokuoja sekamuosius slapukus. Safari turi „Prevent Cross-Site Tracking” funkciją.
Įdiekite privatumo plėtinius. Privatumą gerinantys naršyklės plėtiniai, tokie kaip uBlock Origin, Privacy Badger ar Ghostery, automatiškai blokuoja sekamuosius slapukus ir reklamos tinklus. Jie yra nemokami ir lengvai įdiegiami.
4 žingsnis: Patikrinkite telefono programėlių leidimus
Telefonas yra vienas didžiausių duomenų rinkimo įrenginių jūsų gyvenime. Patikrinkite, kokius leidimus turi kiekviena programėlė.
Android: Nustatymai > Privatumas > Leidimų valdymas. Matysite, kurios programėlės turi prieigą prie kameros, mikrofono, vietos, kontaktų ir kt.
iPhone: Nustatymai > Privatumas ir saugumas. Panašus sąrašas, išdėstytas pagal leidimų kategorijas.
Atšaukite leidimus, kurių programėlei nereikia. Žibintuvėlio programėlei nereikia jūsų kontaktų. Vaizdo žaidimui nereikia mikrofono. Maisto pristatymo programėlei nereikia prieigos prie jūsų nuotraukų.
Be to, jei svarstote apie naują telefono įsigijimą, mūsų straipsnis apie Android ir iPhone pasirinkimą aptaria, kurios operacinės sistemos teikia daugiau privatumo kontrolės.
5 žingsnis: Atsargiai su socialiniais tinklais
Socialiniai tinklai – tai vieta, kurioje paliekame didžiausią aktyvųjį pėdsaką. Štai keletas praktinių žingsnių:
Peržiūrėkite senus įrašus. Eikite per savo Facebook, Instagram ar X profilio istoriją. Ar yra įrašų, kurių nebenorėtumėte viešinti? Ištrinkite juos. Ar yra nuotraukų, kuriose esate pažymėti draugų? Paprašykite jų pašalinti žymes.
Sustiprinkite privatumo nustatymus. Facebook: Nustatymai > Privatumas. Nustatykite, kad jūsų įrašus matytų tik draugai, ne „visi”. Apribokite, kas gali jus pažymėti, kas gali jūsų ieškoti pagal telefono numerį ar el. paštą.
Apsvarstykite senų paskyrų trynimą. Ar turite paskyrų platformose, kurių nebenaudojate? MySpace, Tumblr, seni forumai? Ištrinkite jas. Kuo mažiau paskyrų, tuo mažesnis pėdsakas.
6 žingsnis: Naudokite VPN saugesniam ryšiui
VPN (Virtual Private Network) neapsaugo jūsų nuo visų duomenų rinkimo, bet sumažina vieną svarbų aspektą – jūsų IP adreso sekimą. IP adresas yra skaitmeninis jūsų adresas internete. Jį matanti svetainė žino, iš kurio miesto jungiatės, iš kokio įrenginio, kas yra jūsų interneto paslaugų teikėjas.
VPN paslepia jūsų IP adresą, leisdamas naršyti internete anonimiškiau. Tai ypač naudinga naudojantis viešaisiais Wi-Fi tinklais, kurie yra neapsaugoti ir gali būti pasiklausymo objektas.
Tačiau svarbu suprasti, kad VPN nėra panacėja. Jis apsaugo jūsų ryšį, bet ne jūsų paskyras. Jei prisijungiate prie Google ar Facebook, jos vis tiek žino, kas esate. Apie tai, kada VPN yra tikrai būtinas, o kada tai tik reklamos triukas, skaitykite mūsų straipsnyje apie VPN.
7 žingsnis: Įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją
Mažinant skaitmeninį pėdsaką, svarbu ne tik sumažinti renkamą informaciją, bet ir apsaugoti tas paskyras, kurias jau turite. Jei kas nors prisijungia prie jūsų Google ar Facebook paskyros, jis gali ne tik perskaityti jūsų duomenis, bet ir naudotis jūsų paskyra piktnaudžiavimo tikslais.
Dviejų faktorių autentifikacija (2FA) yra vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų apsaugoti savo paskyras. Ji reikalauja antro patvirtinimo, kai kas nors bando prisijungti – kodo iš programėlės arba patvirtinimo telefone. Tai reiškia, kad net ir sužinojus jūsų slaptažodį, prisijungti be jūsų telefono neįmanoma.
Išsamų gidą, kaip nustatyti 2FA populiariausiose platformose, rasite mūsų straipsnyje apie dviejų faktorių autentifikaciją.
8 žingsnis: Atsargiai su debesų saugyklomis
Debesų saugyklos – Google Drive, Dropbox, iCloud – yra patogios, bet kiekvienas failas, kurį ten įkeliame, yra ne mūsų rankose. Serveriai, kuriuose saugomi jūsų duomenys, priklauso įmonėms, kurios gali keisti savo privatumo politiką, gali patirti saugumo incidentų, gali bendradarbiauti su tyrimo institucijomis.
Jei naudojate debesų saugyklą svarbiems dokumentams, apsvarstykite juos šifruoti prieš įkeldami. Yra specialių programų, tokių kaip Cryptomator ar VeraCrypt, kurios sukuria šifruotą talpyklą jūsų failams. Net jei kas nors patenka į jūsų debesų saugyklos paskyrą, failai bus neperskaityti be šifravimo rakto.
Apie tai, kokias debesų saugyklas verta rinktis Lietuvoje ir kiek jos kainuoja, skaitykite mūsų straipsnyje apie debesų saugyklas.
9 žingsnis: Užblokuokite sekamuosius elementus naršyklėje
Jūsų naršyklė – tai langas į internetą, ir per jį eina visa informacija, kurią renka svetainės. Stipresnė naršyklė gali žymiai sumažinti duomenų kiekį, kurį atiduodate.
Firefox yra naršyklė, kurią kūrė Mozilla Foundation – ne pelno siekianti organizacija, pabrėžianti privatumą. Firefox turi sustiprinto privatumo funkcijas, automatiškai blokuoja sekamuosius elementus ir blokuoja reklamas.
Brave yra dar viena privatumu orientuota naršyklė, kuri automatiškai blokuoja reklamas ir sekėjus, nenaudoja trečiųjų šalių slapukų.
Jei esate pripratę prie Chrome, bent jau įdiekite privatumo plėtinius, tokius kaip uBlock Origin, Privacy Badger ir HTTPS Everywhere. Jie neapsaugo jūsų nuo visko, bet sumažina duomenų kiekį, kurį svetainės renka be jūsų žinios.
10 žingsnis: Reguliarūs duomenų valymo ritualai
Skaitmeninis pėdsakas nėra vienkartinis reikalas. Jis kaupiasi kiekvieną dieną. Todėl svarbu sukurti įprotį – reguliariai valyti savo duomenis.
Kartą per mėnesį:
- Ištrinkite naršymo istoriją ir slapukus
- Peržiūrėkite naujai įdiegtų programėlių leidimus
- Patikrinkite, ar neatsirado naujų paskyrų ar profilių, kuriuos pamiršote
Kartą per metus:
- Atlikite išsamų savęs auditą – googlinkite savo vardą
- Peržiūrėkite visas turimas paskyras ir ištrinkite nenaudojamas
- Atsisiųskite ir peržiūrėkite savo Google, Facebook ir kitų platformų duomenų archyvus
- Patikrinkite, ar nėra informacijos apie jus svetainėse, iš kurių duomenis galima prašyti pašalinti (pvz., teisė būti pamirštam pagal BDAR)
Ką daryti su jau nutekėjusiais duomenimis?
Galite atidžiai valdyti savo skaitmeninį pėdsaką, bet vis tiek negalite visiškai išvengti duomenų nutekėjimo. Dideli duomenų saugumo incidentai vyksta reguliariai, ir jūsų informacija gali atsidurti sukčių duomenų bazėse net ir tuomet, kai patys buvote atsargūs.
Ką daryti, jei sužinote, kad jūsų duomenys nutekėjo?
- Patikrinkite, ar jūsų duomenys yra nutekėję. Pasinaudokite tokiomis paslaugomis kaip „Have I Been Pwned” (haveibeenpwned.com). Įvedę savo el. pašto adresą, pamatysite, ar jis figūruoja žinomuose duomenų nutekėjimuose.
- Pakeiskite slaptažodžius. Jei jūsų duomenys nutekėjo, pakeiskite slaptažodžius visose paveiktose paskyrose. Nenaudokite to paties slaptažodžio keliose vietose.
- Įjunkite 2FA. Jei dar to nepadarėte, tai yra pats laikas. Dviejų faktorių autentifikacija yra geriausias gynybos mechanizmas prieš nutekėjusius slaptažodžius. Išsamų gidą rasite mūsų straipsnyje apie dviejų faktorių autentifikaciją.
- Būkite ypač atsargūs su sukčiavimo bandymais. Jei jūsų duomenys nutekėjo, sukčiai gali juos naudoti socialinės inžinerijos atakoms – tikslingiems el. laiškams, skambučiams, žinutėms. Kaip atpažinti tokius sukčiavimo metodus, skaitykite mūsų straipsnyje apie sukčiavimą internete.
- Apsvarstykite antivirusinę programą. Jei jūsų duomenys nutekėjo ir yra aktyviai naudojami piktnaudžiavimui, antivirusinė programa gali padėti aptikti kenkėjiškas programas, kurios gali būti įdiegtos jūsų įrenginyje. Kaip išsirinkti tinkamą antivirusinę programą, skaitykite mūsų straipsnyje apie antivirusines programas.
Skaitmeninis pėdsakas ir vaikai: ypatingas atvejis
Jei esate tėvai, skaitmeninis pėdsakas jūsų rūpesčių sąraše turėtų būti aukštai. Vaikai šiandien pradeda palikti skaitmeninį pėdsaką dar negimę – nuo ultragarsinio tyrimo nuotraukos, kurią tėvai įkelia į socialinį tinklą, iki gimimo datų, vardų, ir vėliau – mokyklos įrašų, draugų nuotraukų.
Šis reiškinys vadinamas „sharenting” – dalijimasis vaiko informacija internete. Jis kelia kelias problemas:
Vaikas neturi galimybės sutikti. Tėvai priima sprendimą dėl vaiko skaitmeninio pėdsako, kol vaikas dar neturi supratimo, kas vyksta. Iki tol, kol vaikas pats galės valdyti savo pėdsaką, informacija apie jį jau bus kaupiama metų metus.
Informacija gali būti išnaudota. Nuotraukos, kuriose matyti vaikas mokyklos kieme, gali atskleisti jo gyvenamąją vietą. Informacija apie vaiko ligą gali atsidurti draudimo bendrovės duomenų bazėje ateityje.
Reputacijos rizika. Vaikui augant, informacija apie jį, kurią kadaise dalijosi tėvai, gali tapti patyčių, vertinimo ar net priežastimi, dėl kurios vėliau gali kilti problemų dėl darbo ar studijų.
Patarimas tėvams: prieš įkeldami vaiko nuotrauką ar informaciją į internetą, paklauskite savęs: ar vaikas, sulaukęs pilnametystės, norėtų, kad tai būtų vieša? Jei abejojate – nekelkite.
Teisė būti pamirštam: kaip teisiškai pašalinti savo duomenis
ES gyventojai turi teisę būti pamiršti – teisę prašyti, kad įmonės pašalintų jų duomenis. Tai reglamentuoja BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Kaip tai veikia praktikoje?
- Identifikuokite įmonę, kuri turi jūsų duomenis. Tai gali būti socialinis tinklas, internetinė parduotuvė, paslaugų teikėjas.
- Suraskite jų privatumo politiką. Joje turi būti nurodytas kontaktas duomenų apsaugos klausimais.
- Pateikite prašymą raštu. Paprasčiausias el. laiškas: „Remdamasis BDAR 17 straipsniu, prašau ištrinti visus mano asmens duomenis iš jūsų sistemų.”
- Įmonė privalo atsakyti per mėnesį. Jei atsisako, privalo nurodyti priežastį.
Tai ne visada veikia lengvai – didelės įmonės gali vilkinti, atmesti prašymą arba ištrinti tik dalį duomenų. Tačiau tai jūsų teisė, ir ją verta naudoti.
Panašus principas taikomas ir paieškų sistemoms. ES gyventojai gali prašyti Google pašalinti konkretų rezultatą, kai ieškoma pagal jų vardą. Tai vadinama „deindeksavimu”. Ne visada tai pavyksta, bet jei rezultatas yra pasenęs, neteisingas ar neproporcingai žalojantis – turite galimybę jį pašalinti.
Jei susiduriate su valstybinėmis paslaugomis ir jūsų duomenų tvarkymu, mūsų Gidų kategorija gali padėti naršyti biurokratiniuose procesuose žingsnis po žingsnio.
Mažesnis pėdsakas = didesnė kontrolė
Skaitmeninio pėdsako mažinimas – tai ne paranoja. Tai racionalus, praktinis požiūris į savo duomenų valdymą pasaulyje, kuriame informacija yra valiuta. Jums nereikia tapti atsiskyrėliu, atsisakyti išmaniųjų įrenginių ir gyventi be interneto. Reikia tik sąmoningai spręsti, ką atskleisti, ką palikti sau, ir kas gali jus sekti.
Pradėkite nuo vieno dalyko šiandien. Patikrinkite Google paieškų istoriją. Pakeiskite vieno socialinio tinklo privatumo nustatymus. Atšaukite leidimus vienai programėlei. Vienas žingsnis veda prie kito, ir po mėnesio ar dviejų jūsų skaitmeninis pėdsakas bus žymiai mažesnis.
Kontrolė – yra tai, ko verta siekti. Ne tam, kad ką nors paslėptumėte, o tam, kad pats nuspręstumėte, ką atskleisti.
