Iš kur tas jūsų susireikšminimas?
Tikriausiai kiekvienas bent kartą gyvenime esame pagalvoję: „Iš kur pas žmogų tiek susireikšminimo?“ Vieni nuolat nori būti dėmesio centre, kiti mano visada esantys teisūs, o dar kiti elgiasi taip, tarsi pasaulis suktųsi tik aplink juos.
Tačiau susireikšminimas nėra toks paprastas reiškinys, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai už išpūsto ego slepiasi visai kitos emocijos – nesaugumas, baimė ar noras būti pastebėtam.
Kas yra susireikšminimas?
Susireikšminimu dažniausiai vadinamas perdėtas savo svarbos jausmas. Tokie žmonės:
- nuolat ieško dėmesio,
- sunkiai priima kritiką,
- mėgsta dominuoti pokalbiuose,
- menkina kitų nuomonę,
- dažnai nori būti pripažinti geresniais už kitus.
Iš šalies tai gali atrodyti kaip didelis pasitikėjimas savimi, tačiau psichologai teigia, kad kartais tai tėra gynybinis mechanizmas.
Ego ir nesaugumas
Paradoksalu, tačiau daugelis stipriai susireikšminusių žmonių viduje jaučiasi nesaugūs. Perdėtas pasitikėjimo demonstravimas tampa savotiška kauke.
Žmogus gali:
- bijoti būti neįvertintas,
- jaustis nepakankamas,
- trokšti aplinkinių patvirtinimo,
- slėpti žemą savivertę.
Todėl kai kurie žmonės nuolat stengiasi įrodyti savo svarbą kitiems.
Socialinių tinklų įtaka
Šiuolaikinis pasaulis susireikšminimą dar labiau sustiprino. Socialiniai tinklai skatina:
- nuolatinį savęs demonstravimą,
- lyginimąsi su kitais,
- dėmesio siekimą,
- priklausomybę nuo reakcijų ir patvirtinimo.
„Patinka“ paspaudimai, sekėjų skaičius ir virtualus populiarumas daugeliui tapo savivertės matu.
Dėl to kai kurie žmonės pradeda kurti perdėtą savo įvaizdį internete.
Kada pasitikėjimas tampa problema?
Svarbu suprasti, kad pasitikėjimas savimi nėra blogas dalykas. Problema atsiranda tada, kai žmogus:
- nebegerbia kitų,
- mano esantis aukščiau visų,
- negali pripažinti klaidų,
- nuolat reikalauja dėmesio,
- stokoja empatijos.
Tokiu atveju santykiai su aplinkiniais dažnai tampa sudėtingi.
Narcizmas ar tiesiog stiprus charakteris?
Ne kiekvienas savimi pasitikintis žmogus yra narcizas. Tačiau kraštutinis susireikšminimas kartais gali būti susijęs su narciziškais bruožais:
- perdėtu savęs vertinimu,
- nuolatiniu susižavėjimo poreikiu,
- empatijos stoka,
- jautrumu kritikai.
Vis dėlto tik specialistai gali vertinti, ar žmogaus elgesys peržengia normalaus ego ribas.
Kodėl mus taip erzina susireikšminę žmonės?
Dažnai todėl, kad jų elgesys sukuria neteisybės jausmą. Kai vienas žmogus nuolat iškelia save aukščiau kitų, aplinkiniai gali jaustis:
- nuvertinti,
- ignoruojami,
- neišklausyti,
- emociškai pavargę.
Ilgainiui toks bendravimas tampa varginantis.
Ar žmogus gali pasikeisti?
Taip, jei pats suvokia savo elgesį. Brandumas dažnai ateina kartu su:
- savirefleksija,
- emociniu intelektu,
- gebėjimu priimti kritiką,
- empatija kitiems žmonėms.
Žmogus, kuris supranta, kad pasaulis nesisuka vien apie jį, paprastai tampa malonesnis aplinkiniams ir ramesnis pats sau.
Išvada
Susireikšminimas dažnai slepia kur kas daugiau nei tik didelį ego. Už išorinio pasitikėjimo neretai slypi nesaugumas, dėmesio poreikis ar noras būti pripažintam.
Todėl vietoj klausimo „Iš kur tas jūsų susireikšminimas?“ kartais verta paklausti – ko žmogui iš tikrųjų trūksta viduje?
