Ant Gizos plynaukštės, vos keliolika kilometrų nuo Kairo centro, stovi statinys, kuris jau 4500 metų neleidžia žmonijai ramiai miegoti. Cheopso piramidė (dar vadinama Didžiąja Gizos piramide arba Khufu piramide) yra vienintelis iki mūsų dienų išlikęs senovės pasaulio stebuklas. Ji sveria apie 6,5 milijono tonų, sudėta iš maždaug 2,3 milijono akmens blokų, ir beveik 3800 metų buvo aukščiausias žmogaus rankų sukurtas statinys planetoje.
Šiame straipsnyje rasite viską, ką šiandien žinome apie Cheopso piramidę: kas ją pastatė, kaip tai buvo padaryta, kas slepiasi jos viduje, kokie atradimai padaryti per pastaruosius metus ir kokios paslaptys vis dar laukia atsakymo.
Faraonas Cheopsas (Khufu): žmogus už didžiausios piramidės
Kas buvo Cheopsas?
Cheopsas (egiptiečių vardu Khufu, pilnas vardas Khnum-Khufu, reiškiantis „Dievas Khnum mane saugo”) buvo antras ketvirtosios dinastijos faraonas, valdęs Senovės Egiptą maždaug 2589–2566 m. pr. Kr. Jo tėvas buvo faraonas Snofru, pastatęs tris piramides (tarp jų garsiąją Lenktąją piramidę Dahšūre), o motina, karalienė Hetepheres I.
Ironiška, bet apie patį Cheopsą žinome labai mažai. Vienintelė jo skulptūra, kuri išliko iki mūsų dienų, yra mažytė dramblio kaulo statulėlė, vos 7,5 centimetro aukščio, šiuo metu saugoma Kairo Egipto muziejuje. Didžiausias žmogaus rankų sukurtas statinys senovėje priklauso faraonui, kurio atvaizdas telpa ant delno.
Kiek laiko Cheopsas valdė Egiptą?
Turino karalių sąrašas (vienas seniausių egiptiečių istorinių dokumentų) nurodo, kad Cheopsas valdė 23 metus. Graikų istorikas Herodotas, aplankęs Egiptą apie 450 m. pr. Kr., rašė, kad piramidės statyba truko 20 metų, o tai beveik sutampa su faraono valdymo laikotarpiu. Tai reiškia, kad piramidė buvo Cheopso gyvenimo projektas nuo pirmosios valdymo dienos iki paskutinės.
Cheopso šeima ir kitos piramidės Gizoje
Cheopsas pradėjo tradiciją, kurią tęsė jo palikuonys:
- Chefrenas (Khafre) – Cheopso sūnus, pastatęs antrą pagal dydį Gizos piramidę ir (greičiausiai) Didįjį Sfinksą
- Mikerinas (Menkaure) – Cheopso anūkas, pastatęs trečią, mažiausią Gizos piramidę
Trys piramidės kartu su Sfinksu, šventyklomis, darbuotojų gyvenvietėmis ir laidojimo kompleksais sudaro Gizos nekropolį, kuris 1979 metais buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Cheopso piramidės matmenys ir skaičiai
Pagrindiniai parametrai
Cheopso piramidės dydis stebina net šiuolaikinių standartų požiūriu.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Pradinis aukštis | 146,5 metro (šiandien 138,8 m, dėl viršūnės erozijos ir apdailos akmenų praradimo) |
| Pagrindo kraštinė | 230,4 metro |
| Pagrindo plotas | 53 000 kv. metrų (apie 8 futbolo aikštės) |
| Bendras svoris | apie 6,5 milijono tonų |
| Akmens blokų skaičius | apie 2,3 milijono |
| Vidutinis bloko svoris | 2,5 tonos |
| Sunkiausias blokas | apie 80 tonų (granito sijos virš Karaliaus kambario) |
| Posvyrio kampas | 51°50’40” |
| Statybos trukmė | apie 20 metų |
Tikslumas, kuris glumina inžinierius
Cheopso piramidės statytojai pasiekė tokį tikslumą, kuris pribloškia net su šiuolaikiniais matavimo prietaisais:
- Pagrindo kraštinių ilgiai skiriasi vos 4,4 centimetro (tai 230 metrų ilgio kraštinei reiškia paklaidą, mažesnę nei 0,02 proc.)
- Kampai orientuoti pagal pasaulio šalis su nukrypimu, mažesniu nei 3/60 laipsnio
- Pagrindas yra beveik tobulai horizontalus – aukščio skirtumas tarp priešingų kampų nesiekia 2,1 centimetro
- Piramidės ašis atitinka tikrąją šiaurę tiksliau nei Grinvičo observatorija Londone
Kaip senovės egiptiečiai pasiekė tokį tikslumą be lazerių, GPS ar kompiuterių, lieka vienas didžiausių atvirų klausimų.
Iš ko pastatyta Cheopso piramidė?
Klintinis akmuo: pagrindinis statybinis materialas
Didžioji dalis piramidės (apie 97 proc. tūrio) pastatyta iš vietinio klintinio akmens (kalkakmenio), kuris buvo kasamas gretimose karjeruose, esančiuose vos keli šimtai metrų nuo statybos aikštelės. Šie vietiniai blokai sveria vidutiniškai 2,5 tonos.
Tūros kalkakmenis: balta apdaila
Piramidės išorinė apdaila buvo padaryta iš aukštos kokybės balto kalkakmenio, gabenamo iš Tūros karjero, esančio kitoje Nilo pusėje, maždaug 13 kilometrų atstumu. Šie blokai buvo nušlifuoti iki tokio lygumo, kad piramidė spindėjo saulės šviesoje ir buvo matoma iš dešimčių kilometrų atstumo.
Didelė dalis Tūros kalkakmenio buvo nuimta viduramžiais ir panaudota Kairo mečečių ir kitų pastatų statybai. Šiandien originalios apdailos likučius galima matyti tik prie piramidės pagrindo.
Asvano granitas: vidaus konstrukcijos
Karaliaus kambarys ir jį supančios konstrukcijos pastatytos iš raudono granito, gabenamo iš Asvano karjerų, esančių maždaug 800 kilometrų į pietus palei Nilą. Granito sijos, dengusios Karaliaus kambarį, sveria po 25–80 tonų kiekviena. Jų transportavimas Nilu ir pakėlimas į 60 metrų aukštį yra vienas stebinančiausių senovės inžinerijos žygdarbių.
Kitos medžiagos
- Bazaltas – naudotas šventyklos grindims šalia piramidės
- Statybinis skiedinys – unikalus gipso pagrindu sukurtas mišinys, kurio tikslios sudėties mokslininkai iki šiol negali atkurti
- Medis – panaudotas rampoms, rogėms ir pastoliams (daugiausia importuotas kedras iš Libano)
Kaip buvo statoma Cheopso piramidė?
Šis klausimas sukėlė daugiau debatų nei bet kuris kitas senovės architektūros aspektas. Per šimtmečius pasiūlyta dešimtys teorijų, ir nė viena iki šiol nėra visuotinai priimta.
Herodoto versija (V a. pr. Kr.)
Graikų istorikas Herodotas, aplankęs piramides apie 450 m. pr. Kr. (jau tada jos buvo 2000 metų senumo), rašė, kad blokai buvo keliami „mašinomis, padarytomis iš trumpų medinių sijų”. Jis teigė, kad piramidės statyboje dalyvavo 100 000 darbininkų, dirbiančių pamainomis po tris mėnesius.
Šiuolaikiniai archeologai mano, kad Herodoto skaičiai buvo gerokai perdėti. Tikėtiniau, kad nuolatinė darbo jėga buvo apie 20 000–25 000 žmonių.
Išorinių rampų teorija
Tradicinė ir ilgiausiai gyvuojanti teorija teigia, kad akmens blokai buvo traukiami medinėmis rogėmis aukštyn ilgomis tiesioginėmis rampomis, padarytomis iš smėlio, žvyro ir molio.
Problema: kad rampa pasiektų piramidės viršūnę išlaikydama pastovų nuolydį (apie 7–8 proc.), ji turėtų būti ilgesnė nei 1,6 kilometro ir reikalauti daugiau medžiagos nei pati piramidė. Tai daro šią teoriją problematiška, bent jau kai kalbame apie viršutines piramidės dalis.
Spiralinio apvijimo teorija
Kita versija siūlo, kad rampa supo pačią piramidę spirale, kildama aukštyn kartu su siena. Tai sumažintų rampos ilgį, bet sukeltų kitą problemą: kampuose reikėtų labai aštrių posūkių, o traukti sunkius blokus tokiuose posūkiuose būtų itin sudėtinga.
Jean-Pierre Houdin’o vidinės rampos teorija
2003 metais prancūzų architektas Jean-Pierre Houdin’as pasiūlė vieną elegantiškiausių hipotezių: piramidės viduje buvo paslėpta spiralinio rampa. Pagal šią teoriją, apatinė piramidės dalis (maždaug pirmosios 43 eilės, iki 65 metrų aukščio) buvo statoma naudojant tradicinę tiesioginę rampą iš išorės. Aukštesniems sluoksniams buvo naudojama vidinė rampa, spiralės formos, su maždaug 7 proc. nuolydžiu, einanti piramidės sienų viduje.
Šią teoriją sustiprina keletas faktų:
- Terminiai tyrimai (2015–2016 m.) atskleidė šilumines anomalijas piramidės sienose, kurios galėtų rodyti vidinių tuštumų buvimą
- Piramidės kampe, maždaug 90 metrų aukštyje, yra paslaptingas atviras žiotys, kurio paskirtis iki šiol nepaaiškinta, tačiau jis puikiai atitinka tašką, kur vidinė rampa darytų posūkį
Vandens pakėlimo teorija
Viena naujausių teorijų (2024–2025 m.) siūlo, kad egiptiečiai galėjo naudoti vandens galią blokams kelti. Pagal šią hipotezę, piramidės viduje buvo įrengta vertikalių šachtų sistema, kurioje vandens pripildytos kameros (veikiančios kaip šliuzai) keldavo akmens blokus aukštyn, panašiu principu kaip šiuolaikiniai kanalų šliuzai. Ši teorija kol kas neturi pakankamai archeologinių įrodymų, bet sukėlė platų mokslinį susidomėjimą.
Kas statė piramidę: vergai ar samdomi darbininkai?
Ilgą laiką buvo populiarus mitas (kylantis iš Herodoto ir vėlesnių Biblijos interpretacijų), kad piramides statė vergai. Šiuolaikinė archeologija tai paneigė.
1990 metais šalia piramidžių buvo atrasta darbininkų gyvenvietė ir kapinės. Radiniai atskleidė, kad:
- Darbininkai buvo sočiai maitinami – jų racione buvo jautiena, avininkystė ir alus
- Jie buvo gydomi – kaulų tyrimai rodo sėkmingai gydytus lūžius
- Jie buvo garbingai laidojami – artimoje aplinkoje, su apdovanojimais, leidžiančiais tikėtis pomirtinio gyvenimo šalia faraono
- Darbininkų griaučiuose matyti chroniškas sunkaus fizinio darbo poveikis, bet ne žiauraus elgesio ženklai
Visa tai rodo, kad piramidę statė organizuota samdoma darbo jėga, greičiausiai žemdirbiai, dirbę Nilo potvynio sezonu (kai laukai buvo apsemti ir žemės ūkio darbų nebuvo), plius nuolatinis kvalifikuotų meistrų branduolys.
Cheopso piramidės vidus: kameros, koridoriai ir paslaptingi tuneliai
Įėjimas
Originalus piramidės įėjimas yra šiaurinėje sienoje, maždaug 17 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Šis įėjimas buvo paslėptas po apdailiniais akmenimis ir atrastas tik 820 metais, kai kalifas al-Mamūnas su savo žmonėmis jėga prasiskynė kelią į piramidės vidų (šis brutaliai prakirtas tunelis naudojamas turistų įėjimui iki šiol).
Nusileidžiantis koridorius
Nuo originalaus įėjimo žemyn veda maždaug 105 metrų ilgio koridorius, besileidžiantis 26 laipsnių kampu. Jis veda į požeminį kambarį, iškaltą uolienoje po piramidės pagrindu, maždaug 30 metrų žemiau žemės paviršiaus. Šis kambarys yra nebaigtas: grindys nelygios, sienos neišlygintos. Mokslininkai mano, kad tai buvo pirmasis kapavietės planas, kuris vėliau buvo pakeistas.
Kylantis koridorius
Maždaug 28 metrų nuo įėjimo nusileidžiančiame koridoriuje atsišakoja kylantis koridorius, vedantis aukštyn 39 metrų. Jo skerspjūvis toks siauras (maždaug 1,04 x 1,19 metro), kad eiti galima tik pasilenkus.
Didžioji galerija
Kylantis koridorius atveda į Didžiąją galeriją – stebinančią inžinerinę konstrukciją, kuri ir šiandien atima žadą. Jos parametrai:
- Ilgis: 46,7 metro
- Aukštis: 8,6 metro
- Plotis apačioje: 2,1 metro
- Plotis viršuje: 1,05 metro
Galerijos sienos laiptuotos (kiekvienas sluoksnis šiek tiek atsikišęs į vidų, sudarydamas vadinamąjį karnizinį skliautą). Tai inžinerinis sprendimas, paskirstantis didžiulį aukščiau esančių akmenų svorį ir neleidžiantis luboms įgriūti. Didžioji galerija taip pat kyla 26 laipsnių kampu, lygiai taip pat kaip nusileidžiantis koridorius, tik priešinga kryptimi.
Karaliaus kambarys
Didžiosios galerijos viršuje, po trumpo horizontalaus koridoriaus ir priemenės, yra Karaliaus kambarys, pagrindinė piramidės kapavietė. Šis kambarys visiškai pastatytas iš Asvano raudono granito:
- Matmenys: 10,47 x 5,23 x 5,82 metro
- Granito sarkofagas (tuščias, be dangčio) stovi vakarinėje kambario dalyje. Sarkofago matmenys rodo, kad jis buvo per didelis pernešti per koridorius – tai reiškia, kad jis buvo pastatytas kambaryje dar prieš užbaigiant piramidę
- Penki atsarginiai kambariai (vadinamieji „nukrovimo kambariai”) virš lubų, skirti paskirstyti piramidės svorį ir apsaugoti Karaliaus kambarį nuo sutraiškimo
Viršutiniame nukrovimo kambaryje rasti darbininkų graffiti su faraono Khufu vardu – tai vienas iš nedaugelio tiesioginių įrodymų, siejančių piramidę su Cheopssu.
Karalienės kambarys
Nepaisant pavadinimo, Karalienės kambarys greičiausiai nebuvo skirtas karalienei. Pavadinimą jam suteikė arabų tyrinėtojai, remdamiesi savo kultūros laidojimo tradicijomis. Mokslininkai mano, kad šis kambarys galėjo būti:
- Antrasis kapavietės planas (vėliau pakeistas Karaliaus kambariu)
- Ritualinis kambarys, skirtas Ka statulai (faraono dvasios atvaizdui)
Kambario matmenys: 5,75 x 5,23 metro, su smailėjančiu kalkakmenio skliautu, siekiančiu 6,26 metro aukštį.
„Ventiliacijos” šachtos
Tiek Karaliaus, tiek Karalienės kambariuose yra siauros šachtos (maždaug 20 x 20 cm skerspjūvio), nukreiptos šiaurės ir pietų kryptimis. Ilgą laiką jos buvo vadinamos „ventiliacijos šachtomis”, tačiau šiandien dauguma egiptologų mano, kad jų paskirtis buvo ritualinė: jos turėjo leisti faraono sielai (ba) keliauti į dangų.
Karaliaus kambario šachtos prasiskverbia iki pat piramidės paviršiaus. Karalienės kambario šachtos – ne: jos staigiai baigiasi piramidės viduje, užblokuotos mažomis kalkakmenio plokštėmis. 1993 ir 2002 metais robotai „Upuaut” ir „Pyramid Rover” ištyrė šias šachtas ir rado paslaptingas „dureles” su varinėmis rankenomis. Kas yra už jų, iki šiol nėra galutinai atskleista.
ScanPyramids projektas: XXI amžiaus technologijos senovės paslaptyse
Kas yra ScanPyramids?
2015 metais pradėtas tarptautinis mokslinių tyrimų projektas ScanPyramids naudoja pažangiausias technologijas piramidžių vidaus struktūrai tirti, negadindamas pačių statinių. Pagrindinė technologija yra miuonų tomografija – metodas, naudojantis kosmines daleles (miuonus), kurios praskrieja per akmens struktūras panašiai kaip rentgeno spinduliai per žmogaus kūną.
Didžioji tuštuma (2017 m.)
2017 metų lapkritį ScanPyramids komanda paskelbė sensacingą atradimą žurnale „Nature”: piramidės viduje, tiesiai virš Didžiosios galerijos, aptikta didelė tuštuma (vadinamoji „Big Void”). Jos parametrai:
- Ilgis: mažiausiai 30 metrų
- Skerspjūvis: panašus į Didžiosios galerijos
- Vieta: virš galerijos, maždaug piramidės centre
Tai buvo pirmasis naujas didelės ertmės atradimas piramidės viduje nuo XIX amžiaus. Ką ši tuštuma slepia, kol kas nežinoma. Tai gali būti:
- Statybinis elementas, skirtas svorį perskirstyti
- Antroji, nežinoma galerija
- Paslėptas kambarys su artefaktais
Slaptas koridorius (2023 m.)
2023 metų kovą ScanPyramids mokslininkai pranešė apie dar vieną atradimą: piramidės šiaurinėje pusėje, virš pagrindinio įėjimo, rastas 9 metrų ilgio, 2 metrų pločio slaptas koridorius su smailėjančiu skliautu. Koridorius buvo visiškai užsandarintas ir neturėjo jokio žinomo ryšio su kitomis piramidės patalpomis.
Egipto mokslininkai spėja, kad šis koridorius galėtų vesti prie dar neatrastos kameros, galbūt net tikrosios Cheopso laidojimo vietos (nes Karaliaus kambaryje rastas sarkofagas buvo tuščias).
2026 metų naujienos
2026 metų balandį Egipto egiptologas Zahi Hawassas paskelbė apie naują 30 metrų koridoriaus atradimą piramidės viduje, aptiktą taikant pažangius skenavimo metodus. Pasak jo, šis radinys gali priartinti prie galutinio atsakymo apie Cheopso tikrąją kapavietę.
Gizos sfinksas: piramidžių sargas
Kas yra Didysis Sfinksas?
Šalia Cheopso piramidės stovi Didysis Gizos Sfinksas – didžiausia monolitinė skulptūra senovės pasaulyje. Jo matmenys:
- Ilgis: 73 metrai
- Aukštis: 20 metrų
- Veido plotis: 4 metrai
Sfinksas iškirstas iš vieno kalkakmenio uolos luito. Jo kūnas yra liūto, o galva vaizduoja žmogų (greičiausiai faraoną). Didžioji dalis egiptologų mano, kad Sfinksas buvo pastatytas Chefreno (Cheopso sūnaus) valdymo laikotarpiu, nors kai kurie tyrinėtojai ginčija šią datavimą.
Sfinkso paslaptys
- Nosis: Sfinkso nosis yra nulaužta. Populiarus mitas teigia, kad ją nušovė Napoleono kareiviai, tačiau piešiniai iš XVIII amžiaus pradžios (prieš Napoleono kampaniją) rodo Sfinksą jau be nosies. Labiausiai tikėtina, kad nosį nukalė XV amžiaus sufijų fanatikas Muhammadas Sa’imas al-Dahras.
- Sapnų stela: Tarp Sfinkso kojų stovi granito stela, kurią pastatė faraonas Tutmozis IV (apie 1401 m. pr. Kr.). Užrašas pasakoja, kad jaunasis princas užmigo Sfinkso šešėlyje ir sapnavo, jog Sfinksas pažadėjo jam sostą, jei jis atkastų jo kūną iš smėlio.
- Tuneliai: Sklandė legendos apie slaptus tunelius po Sfinksu, vedančius į piramides. 1990-aisiais atlikti geofizikiniai tyrimai iš tiesų atskleidė keletą tuštumų po Sfinkso kūnu, tačiau jų paskirtis ir turinys neištyrtas.
Kodėl Karaliaus kambaryje nebuvo faraono mumijos?
Vienas didžiausių klausimų apie Cheopso piramidę: kur yra paties Cheopso kūnas?
Kai al-Mamūnas 820 metais prasiskverbė į Karaliaus kambarį, jis rado tuščią granito sarkofagą be dangčio ir be jokios mumijos. Keletas galimų paaiškinimų:
- Kapo plėšikai galėjo apvogti piramidę dar senovėje (nors nėra aiškių įsilaužimo pėdsakų)
- Mumija galėjo būti perkelta vėlesnių faraonų laikais saugesnei vietai (taip buvo padaryta su daugeliu kitų karališkųjų mumijų)
- Tikrasis kapas gali būti kitur piramidės viduje – paslėptoje kameroje, kuri dar neatrasta (šią teoriją sustiprina ScanPyramids radiniai)
- Sarkofagas galėjo būti ritualinis, o tikroji laidojimo vieta buvo kitoje piramidės dalyje arba po ja
Cheopso mumija niekada nebuvo rasta. Ji lieka viena didžiausių egiptologijos mįslių.
Cheopso piramidė skaičiais: stebinantys palyginimai
Kad suvokti piramidės mastą, pravartu ją palyginti su šiuolaikiniais statiniais:
- Piramidės pagrinde tilptų 10 futbolo aikščių
- Jos bendras akmens tūris yra 2,6 milijono kubinių metrų – pakaktų pastatyti sieną aplink visą Prancūziją, 30 centimetrų aukščio
- Jei visus piramidės blokus sudėtume į eilę, ji nusidriekė maždaug 2/3 aplink Žemės pusiaują
- Piramidė buvo aukščiausias pasaulyje žmogaus sukurtas statinys nuo maždaug 2560 m. pr. Kr. iki 1311 m. po Kr., kai ją aplenkė Linkolno katedra Anglijoje. Tai beveik 3800 metų rekordas
- Per dieną statybininkai turėjo pakloti vidutiniškai apie 340 blokų, arba maždaug po vieną bloką kas 2–3 minutes (dirbant 10 valandų per dieną)
Alternatyvios teorijos: ateiviai, energetika ir kiti spėjimai
„Piramides pastatė ateiviai”
Dėl sunkiai paaiškinamo tikslumo ir masto atsirado hipotezės, kad piramidę galėjo pastatyti nežemiškos civilizacijos. Šios teorijos ypač populiarios popkultūroje (televizijos serialas „Ancient Aliens” ir pan.).
Profesionalūs archeologai ir istorikai tokias teorijas atmeta. Jų argumentai:
- Egzistuoja aiški piramidžių evoliucijos raida – nuo paprastų mastabų iki pakopinės Džoserio piramidės, nuo Lenktosios piramidės iki tobulos Cheopso piramidės formos. Tai rodo laipsnišką mokymąsi, o ne staigų technologijų „šuolį”
- Rasti darbininkų įrankiai, gyvenvietės, maisto atliekos ir graffiti – visi atitinkantys senovės egiptiečių kultūrą
- Egiptiečiai turėjo pažangias matematikos, astronomijos ir inžinerijos žinias, kurias patvirtina kiti jų statiniai ir rankraščiai (pvz., Rindo matematinis papirusas)
Piramidė kaip energetinis įrenginys
Kai kurie alternatyvūs tyrinėtojai siūlo, kad piramidė nebuvo kapas, o savotiška „elektrinė” arba energetinis rezonatorius. 2018 metais „Journal of Applied Physics” publikuotas tyrimas iš tiesų parodė, kad piramidės forma gali koncentruoti elektromagnetinę energiją tam tikruose vidiniuose taškuose (ypač Karaliaus kambaryje ir piramidės pagrinde). Tačiau tai yra fizikinis reiškinys, susijęs su bet kokia panašia geometrine forma, ir nereiškia, kad egiptiečiai piramidę projektavo būtent tam.
Seniausios statybos? Ginčai dėl datavimo
2026 metais publikuotas tyrimas sukėlė diskusijas, pasiūlydamas, kad Gizos piramidė galėjo būti pastatyta gerokai anksčiau nei manoma – galbūt net prieš 25 000 metų. Ši hipotezė remiasi alternatyvia uolienų datavimo metodika ir prieštarauja beveik visam akademiniam konsensusui. Dauguma egiptologų vertina šį tyrimą skeptiškai, tačiau jis atspindi nuolatinį susidomėjimą piramidžių chronologijos klausimais.
Cheopso piramidė šiandien: turizmas ir apsauga
Turistų srautas
Gizos piramidžių kompleksas yra viena lankomiausiMU vietų pasaulyje. Kasmet jį aplanko apie 14–15 milijonų turistų. Lankytojai gali:
- Apžiūrėti piramides iš išorės
- Patekti į Cheopso piramidės vidų (Karaliaus kambarį, Didžiąją galeriją) – už papildomą mokestį
- Aplankyti Saulės valties muziejų (čia eksponuojama restauruota 4600 metų senumo medinė valtis, rasta šalia piramidės)
- Stebėti vakarinius šviesos ir garso šou
Apsaugos iššūkiai
Piramidė susiduria su keletu grėsmių:
- Turistų srautas ardo vidines konstrukcijas (drėgmė nuo kvėpavimo, vibracija nuo žingsnių)
- Kairo urbanizacija artėja prie Gizos plynaukštės – transporto vibracija ir tarša kenkia akmenims
- Požeminio vandens lygio kilimas dėl drėkinimo sistemų Nilo slėnyje kelia pavojų piramidės pamatams
- Nelegali prekyba ir vandalizmas vis dar pasitaiko
Egipto valdžia reguliariai riboja vienu metu leidžiamų turistų skaičių piramidės viduje ir investuoja į naują Didįjį Egipto muziejų (Grand Egyptian Museum), kuris turėtų perimti dalį lankytojų srauto.
Ko dar nežinome apie Cheopso piramidę?
Nepaisant šimtmečių tyrimų, Cheopso piramidė vis dar turi neatsakytų klausimų:
- Kas slepiasi Didžiojoje tuštumoje, aptiktoje ScanPyramids projekto 2017 metais?
- Kur yra Cheopso mumija ir ar tikrasis kapas dar neatrastas?
- Kaip tiksliai buvo keliami sunkiausi blokai (iki 80 tonų) į 60+ metrų aukštį?
- Kokia buvo piramidės viršūnė? Manoma, kad ją vainikavo auksu padengtas piramidionas (viršūnės akmuo), tačiau jis niekada nerastas.
- Ar egzistuoja daugiau slaptų kamerų, pasiekiamų tik per dar neatrastus koridorius?
- Kaip buvo pasiektas toks neįtikėtinas tikslumas be šiuolaikinių matavimo priemonių?
Kiekvienas dešimtmetis atnešia naujų technologijų ir naujų atradimų. ScanPyramids projektas, georadarai, dronai, LIDAR skenavimas ir dirbtinio intelekto analizė teikia vilčių, kad artimiausioje ateityje kai kurios iš šių paslapčių bus atskleistos.
Cheopso piramidė stovi Gizos plynaukštėje jau 46 šimtmečius. Ji matė, kaip gimė ir žlugo imperijos, kaip keitėsi religijos ir kultūros, kaip žmonija nuo varinių kaltų perėjo prie kosmoso tyrimų. Ir ji vis dar slepia paslaptis, kurių galbūt dar neatras mūsų karta, tačiau kurios neabejotinai laukia savų tyrinėtojų.
