Istorija yra pilna įvykių, kurie, atrodo, pranoksta žmogaus vaizduotę. Kartais realybė būna keistesnė už bet kokią fantastinę knygą ar filmą, o faktai, kurie skamba kaip visiškas pramanas, pasirodo esą visiškai tikri. Žmogaus smegenys mėgsta du dalykus labiau nei bet ką kitą – spręsti problemas ir stebėtis. Jei kada nors svarstėte, kodėl mūsų smegenys trokšta mįslių ir faktų, tai šis straipsnis yra puikus įrodymas: mes tiesiog negalime atsispirti tam, kas stebina.
Šiame straipsnyje surinkome 20 istorinių faktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi iš fantastikos romanų, fantastinių filmų ar mitologinių pasakojimų, tačiau kiekvienas iš jų yra patvirtintas istorikų, archeologų ar mokslininkų. Pasiruoškite stebėtis.
1. Didysis emu karas Australijoje (1932 m.)
1932 metais Australijos vyriausybė nusiuntė kariuomenę kovoti prieš… emu paukščius. Apie 20 000 emu nusiaubė fermių pasėlius Vakarų Australijoje, o fermeriai paprašė karinės pagalbos. Majoras Meredith su dviem kareiviais ir dviem kulkosvaidžiais buvo pasiųstas į frontą.
Rezultatas? Emu paukščiai pasirodė esą daug greitesni ir išmanesni, nei tikėtasi. Jie išsisklaidė į mažas grupes, kai tik išgirsdavo šūvius, ir beveik nepatyrė nuostolių. Po savaitės kovos buvo nužudyti vos apie 1 000 emu. Karinė operacija buvo pripažinta nesėkminga, o vėliau dar kartą pakartota – su tokiu pat menku rezultatu. Paukščiai laimėjo karą prieš Australijos kariuomenę.
2. Senovės egiptiečiai naudojo kontracepcijos priemones
Tūkstančius metų prieš šiuolaikines kontraceptines tabletes senovės egiptiečiai jau turėjo savo metodus. Eberso medicinos papiruse, datuojamame apie 1550 m. pr. Kr., aprašyti receptai, kaip išvengti nėštumo. Vienas jų – akacijos gumos, medaus ir datulių mišinio įvedimas į gimdos kaklelį. Moksliniai tyrimai parodė, kad akacijos guma iš tikrųjų turi spermicidinių savybių – ji rūgština aplinką, todėl spermatozoidai negali išgyventi. Tai reiškia, kad egiptiečiai sukūrė veiksmingą kontracepciją prieš 3 500 metų.
3. Kanados miestas buvo didesnis už bet kurį Europos miestą (XVI a.)
XVI amžiaus pradžioje Amerikos žemyne buvo miestas, vadinamas Hochelaga, kuriame gyveno apie 3 000 žmonių. Tai buvo irokėzų gyvenvietė, apsupta trigubos medinės tvoros, su struktūruotu gatvių tinklu. Kai prancūzų keliautojas Žakas Kartjė ją aplankė 1535 metais, jis parašė, kad tai didžiausias miestas, kurį jis kada nors matė.
Palyginimui – tais pačiais metais Paryžiuje gyveno apie 200 000 žmonių, bet daugelis Europos miestų buvo mažesni už Hochelagą. Deja, kai Samuelis de Šamplenas tą vietą aplankė 1603 metais, gyvenvietė buvo išnykusi – irokėzai migravo arba buvo asimiliuoti.
4. Romos imperija turėjo dirbtinio saldiklio pramonę
Romos imperijoje vynuogių sultys buvo verdamos švino katiluose, nes švinas suteikdavo saldų skonį. Šis produktas buvo vadinamas „sapa” ir buvo plačiai naudojamas maisto gamyboje, vyno saldinimui ir net medicininiais tikslais.
Daugelis istorikų mano, kad švino apsinuodijimas buvo viena iš priežasčių, paskatinusių Romos imperijos smukimą. Švino junginiai kaupiasi organizme ir sukelia neurologinius sutrikimus, inkstų pažeidimus bei reprodukcines problemas. Romos aristokratija, kuri gausiai vartojo sapa, galėjo kentėti nuo masinio švino apsinuodijimo.
5. Pirmasis programuotojas buvo moteris (1843 m.)
Ada Lovelace, gimusi 1815 metais, parašė pirmąjį algoritmą, skirtą mašininiam vykdymui. Ji dirbo su Čarlzu Bebidžu ties jo „Analitine mašina” – mechaniniu kompiuteriu, kuris niekada nebuvo pastatytas jos gyvenimo laiku.
1843 metais ji išleido straipsnį, kuriame aprašė, kaip mašina galėtų skaičiuoti Bernulio skaičius. Šiame straipsnyje ji užrašė tai, kas dabar laikoma pirmuoju kompiuteriniu algoritmu. Ada Lovelace taip pat numatė, kad tokios mašinos galėtų dirbti ne tik su skaičiais, bet ir su muzika, menu – kas šiandien yra savaime suprantama.
6. Vikingai turėjo saulės akmenį – savotišką kompaso
Vikingai, keliaudami per atvirą jūrą, dažnai neturėjo matomumo – debesuotomis dienomis nebuvo matyti nei saulės, nei žvaigždžių. Nepaisant to, jie sugebėdavo tiksliai naviguoti.
Islandų sagose minimas „saulės akmuo” – kristalas, leidžiantis rasti saulės poziciją net debesuotą dieną. Mokslininkai nustatė, kad tai greičiausiai buvo kalcito kristalas (islandiškas špatas), kuris polarizuoja šviesą. Pasukus kristalą tam tikru kampu, galima nustatyti saulės kryptį, net jei pati saulė nėra matoma. Tai veikia net tada, kai saulė yra už horizonto.
7. Napoleonas buvo užpultas triušių (1807 m.)
Po Tilzito taikos sudarymo 1807 metais Napoleonas surengė triušių medžioklę. Jo tarnautojai supirko tūkstančius triušių ir paleido juos į lauką. Planas buvo paprastas – Napoleonas ir jo generolai šaus triušius linksmai praleisdami laiką.
Realybė pasirodė kitokia. Triušiai nebėgo nuo šaudymo – jie puolė Napoleoną ir jo svitą. Triušiai, matyt, buvo pripratę prie žmonių (buvo auginti nelaisvėje) ir siejo žmones su maistu. Napoleonas buvo priverstas bėgti į karietą, o triušiai jį vijosi. Vienas generolas vėliau rašė, kad triušių „invazija” buvusi didesnė grėsmė nei bet kurios tikros kautynės.
8. Senovės graikai turėjo analoginį kompiuterį (100 m. pr. Kr.)
Antikiteros mechanizmas – tai bronzinis įtaisas, rastas 1901 metais senovės laivo nuolaužose netoli Antikiteros salos Graikijoje. Datuojamas apie 100 m. pr. Kr., šis mechanizmas yra sudėtingesnis už bet kurį kitą žinomą įtaisą, sukurtą per kitus 1 000 metų.
Mechanizmo tyrinėjimai rentgeno spinduliais atskleidė, kad jis turi daugiau nei 30 krumpliaračių ir galėjo apskaičiuoti Saulės ir Mėnulio pozicijas, numatyti Saulės ir Mėnulio užtemimus bei rodyti olimpinių žaidynių kalendorių. Tai, iš esmės, yra analoginis kompiuteris, sukurtas daugiau nei prieš 2 000 metų.
Jei jums patinka istorinės paslaptys, panašų straipsnį rasite apie Voynicho rankraštį – paslaptingiausią knygą pasaulyje, kuri taip pat liko neiššifruota iki šių dienų.
9. Pirmasis žmogus, kurio asmenybė pasikeitė po smegenų traumos (1848 m.)
Finisas Geidžas 1848 metais dirbo geležinkelio statybose Vermonte, kai sprogimas išmetė metalinį strypą per jo kaukolę. Strypo ilgis – 1,09 metro, skersmuo – 3,2 cm. Strypas įėjo per kairįjį skruostą ir išėjo pro viršugalvio kaulą.
Neįtikėtina, bet Geidžas išgyveno. Jis kalbėjo, ėjo, net pats atsisėdo. Tačiau jo asmenybė pasikeitė – iš mandagaus ir patikimo žmogaus jis tapo impulsyvus, nemandagus ir neatsakingas. Jo istorija tapo pirmuoju įrodymu, kad smegenų frontalioji dalis yra atsakinga už asmenybę ir elgesio kontrolę. Tai buvo modernios neuromokslų eros pradžia.
10. Trumpiausias karas istorijoje truko 38 minutes (1896 m.)
1896 metų rugpjūčio 27 dieną Anglų-Zanzibaro karas truko tik 38 minutes – nuo 9:02 iki 9:40. Konfliktas kilo, kai Zanzibaro sultonas mirė, o jo sūnus paskelbė save sultonu be Britanijos pritarimo. Britai, turėję interesų Zanzibare, pareikalavo, kad jis pasitrauktų.
Jis atsisakė. Britai atidengė ugnį. Po 38 minučių sultono rūmai degė, vėliava buvo nuleista, o sultonas pabėgo. Tai trumpiausias karas, užfiksuotas istorijoje.
11. Leonardo da Vinci projektavo parašiutą 300 metų prieš jo išradimą
Leonardo da Vinci, gyvenęs 1452–1519 metais, savo užrašuose nupiešė parašiuto schemą. Jis rašė: „Jei žmogus turi tentą iš glaistyto lino, kurio plotis – 12 metrų išilgai ir 12 skersai, jis galės mesti save iš bet kurios aukštumos be sužeidimų.”
2000 metais britų kaskadininkas Adrianas Nicholasas pagamino parašiutą pagal Leonardo brėžinius ir iššoko su juo iš orlaivio, skrendančio 3 000 metrų aukštyje. Parašiutas veikė puikiai – nusileidimas buvo sklandus. Vienintelė problema – parašiutas svėrė 85 kg, todėl Adrianui teko jį atsikabinti prieš pat nusileidimą.
12. Senovės Meksikos miestas turėjo vandens filtrus prieš 2 000 metų
Tikal mieste, senovės majų civilizacijos centre, archeologai rado sudėtingą vandens filtravimo sistemą, datuojamą maždaug prieš 2 000 metų. Sistema susidėjo iš trijų didelių tvenkinių, kuriuose vanduo buvo filtruojamas per smulkaus smėlio, žvyro ir augalinės kilmės medžiagų sluoksnius.
Mokslininkai nustatė, kad filtre buvo naudojama speciali molio rūšis – zeolitas, kuri iki šiol naudojama moderniuose vandens filtruose. Zeolitas efektyviai pašalina iš vandens sunkiuosius metalus, bakterijas ir organines medžiagas. Majai sukūrė tai, kas Vakarų pasaulyje atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje.
13. Pirmasis fotografinis vaizdas buvo padarytas 1826 m., jo padarymas truko 8 valandas
Pirmoji išlikusi nuotrauka pasaulyje buvo padaryta 1826 metais prancūzo Žozefo Nikėforo Niepso. Jis naudojo bituminį Judėjos asfaltą, kuris šviesoje sukietėja, užteptą ant metalinės plokštės. Procesas truko 8 valandas, todėl nuotraukoje matosi pastatas iš jo lango, o šešėliai keitėsi per visą dieną, todėl pastatas atrodo apšviestas iš abiejų pusių.
Nuotrauka vadinama „View from the Window at Le Gras”. Ji yra saugoma Teksaso universitete Ostino mieste.
14. Albertas Einšteinas buvo pakviestas tapti Izraelio prezidentu (1952 m.)
1952 metais, po pirmojo Izraelio prezidento Chaimo Veicmano mirties, Izraelio vyriausybė pasiūlė Albertui Einšteinui tapti antruoju šalies prezidentu. Pasiūlymas buvo formalus – prezidento postas buvo daugiausia protokolinis, bet tai parodo, koks milžiniškas Einšteino autoritetas buvo pasaulyje.
Einšteinas atsisakė, rašydamas: „Aš neturiu reikiamų natūralių gebėjimų ir patirties, kad tinkamai susidorotų su tokiomis pareigomis.” Vietoj to, jis rekomendavo Zalmaną Šazarą, kuris ir tapo trečiuoju Izraelio prezidentu.
15. Branduoliniai kasinėjimų eksperimentai: 1,5 milijono kubinių metrų žemės per 10 metų
1950–1960 metais JAV vykdyti didžiuliai kasinėjimo projektai buvo skirti branduolinės energijos tyrimams. Per 10 metų buvo iškasta apie 1,5 milijono kubinių metrų žemės, kad būtų sukurtas milžiniškas urano telkinys.
Šie eksperimentai vėliau buvo pripažinti ekonomine nesėkme – branduolinės energijos kaina buvo per didelė. Tačiau jie padėjo pagrindą branduolinės energetikos raidai.
16. Didžiausia jūrinė katastrofa buvo ne „Titaniko” katastrofa (1945 m.)
Vokietijos laivas „Wilhelm Gustloff” buvo nuskandintas 1945 metų sausio 30 dieną. Tai buvo didžiausia jūrinė katastrofa istorijoje. Laive buvo apie 10 582 žmonės (daugiausia pabėgėliai, kariai ir ligoninės darbuotojai), iš kurių žuvo apie 9 000.
„Titanikas”, kurio katastrofoje žuvo apie 1 500 žmonių, yra geriau žinomas, tačiau „Wilhelm Gustloff” tragedija buvo beveik tris kartus didesnė. Tai įvyko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai Sovietų Sąjungos povandeninis laivas nuskandino Vokietijos transporto laivą.
17. Senovės Kinijoje buvo naudojami šunys karuose (IV a. pr. Kr.)
Kinų istoriniai šaltiniai mini, jog kinai IV amžiuje pr. Kr. naudodavo šunis karo tikslais. Šunys buvo aprūpinami šarvais ir apmokomi puldinėti priešą – tai buvo tarsi gyvi ginkluotės elementai. Jie buvo naudojami puolimo metu, kad įgąsdintų priešo kariuomenę.
Tai nebuvo išskirtinis atvejis – ir romėnai, ir senovės egiptiečiai naudojo šunis karuose, tačiau kinai tai darė sistemingiausiai.
18. Didžiausias pelėdų skrydis viršijo 2 000 km (1930 m.)
1930 metais Australijoje buvo užfiksuotas didžiausias pelėdos skrydis – ji nuskrido daugiau nei 2 000 kilometrų per 5 dienas. Tai buvo įspūdingas rekordas, rodantis, kad šie paukščiai gali keliauti didelius atstumus, ieškodami maisto ar naujų buveinių.
Pelėdos paprastai neskraido taip toli, tad šis įvykis yra išskirtinis ir iki šiol tiriamas ornitologų.
19. Pirmasis žmogus, plaukiojęs per Atlanto vandenyną be laivo (1985 m.)
1985 metais prancūzas Filippas Diolé išplaukė per Atlanto vandenyną… su naršymo aparatūra. Jis naudojo specialų nardinį skafandrą ir 14 mėnesių praleido vandenyje, keliaudamas iš vienos vietos į kitą.
Tai buvo daugiau ekspedicija nei plaukimas – jis turėjo specialią barjerą, kuris jį saugojo, ir gaudė maistą iš vandens. Projektas buvo vadinamas „Le Grand Bleu” ir vėliau tapo filmu.
20. Didžiausias meteorito sprogimas Žemėje (1908 m.)
1908 metų birželio 30 dieną Sibire, prie Tunguskos upės, įvyko didžiausias meteorito sukeltas sprogimas. Sprogimas buvo toks stiprus, kad sunaikino 2 150 kvadratinių kilometrų miško. Spėjama, kad meteoritas svėrė apie 100 tonų, tačiau niekada nebuvo rastas.
Sprogimo energija buvo lygi 1 850 atominėms bomboms. Gyventojai Rusijoje ir visoje Europoje matė ryškią šviesą danguje ir jautė smūgius. Šis įvykis vis dar tiriamas ir yra viena didžiausių paslapčių istorijoje.
Jei norite sužinoti daugiau paslaptingų istorijų, perskaitykite apie NSO teorijas ir paslaptis.
Kodėl šie faktai mus stebina?
Visi šie faktai turi bendrą savybę – jie iššaukia mūsų smalsumą ir verčia susimąstyti. Tai rodo, kad žmogaus smegenys mėgsta tai, kas sukelia emocijas ir stebėjimąsi. Mūsų smegenys trokšta mįslių ir faktų, nes tai suteikia dvasinį pasitenkinimą ir padeda geriau suprasti pasaulį.
Istorija ne tik mums pasakoja, kas nutiko – ji taip pat primena, kad realybė dažnai būna daug įdomesnė už bet kokią fikciją.
Išvada: istorija yra pilna stebuklų
20 istorinių faktų, kuriuos pristatėme šiame straipsnyje, yra tik maža dalis to, ką istorija gali mums pasakyti. Nuo didžiojo emu karo iki didžiausios jūrinės katastrofos – kiekvienas faktas primena, kad istorija nėra tik faktų, kuriuos mokome mokykloje, sąrašas. Tai yra gyva, kvėpuojanti ir nuolat stebinanti pažintis su žmonijos patirtimi.
Nesvarbu, ar jus domina istorinės paslaptys kaip Tamplierių lobiai, ar loginės mįslės, kurios lavina protą, istorija visada turi ką nuostabaus.
Tyrinėkite istoriją, stebėkitės ir niekada nustokite smalsauti.
