Bene kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra susidūręs su situacija, kai jam buvo kažkas prikišta. Vieni prikišinėja suteiktą pagalbą, kiti – praeities klaidas, neištesėtus pažadus ar net priimtus gyvenimo sprendimus. Tokie žodžiai dažnai palieka nemalonų jausmą, kelia kaltę, pyktį ar net menkina savivertę.
Tačiau kodėl žmonės apskritai linkę prikišinėti? Ir kaip į tokius komentarus reaguoti taip, kad išsaugotume savo emocinę ramybę?
Kas yra prikišinėjimas?
Prikišinėjimas – tai nuolatinis priminimas apie kitų žmonių klaidas, skolą, suteiktą pagalbą ar praeities situacijas siekiant sukelti kaltės jausmą arba parodyti savo pranašumą. Dažnai tai tampa emocinio spaudimo forma.
Pavyzdžiui:
- „Aš tau tiek padėjau, o tu net nepadėkoji.“
- „Jeigu ne aš, tu nebūtum to pasiekęs.“
- „Tu visada viską sugadini.“
- „Pameni, ką padarei prieš metus?“
Tokie pasakymai ne sprendžia problemą, o ją gilina.
Kodėl žmonės prikišinėja?
1. Noras jaustis svarbesniems
Kai kurie žmonės prikišinėdami siekia parodyti savo vertę ar kontrolę. Jie nori būti įvertinti ir pastebėti, todėl nuolat primena apie savo pastangas ar aukas.
2. Neišreikštas pyktis
Dažnai prikišinėjimas slepia neišsakytas emocijas. Vietoj atviro pokalbio žmogus renkasi kandžius priminimus, nes nemoka kitaip išreikšti nusivylimo.
3. Manipuliacija
Kartais tai tampa būdu valdyti kitą žmogų per kaltės jausmą. Tokie žmonės tikisi, kad jausdamasis kaltas žmogus nusileis, paklus ar darys tai, ko iš jo tikimasi.
4. Įprotis iš šeimos aplinkos
Žmonės dažnai perima bendravimo modelius iš vaikystės. Jei šeimoje nuolat buvo prikišinėjama, tikėtina, kad toks elgesys taps norma ir suaugus.
Kaip prikišinėjimai veikia žmogų?
Nuolatiniai prikišinėjimai ilgainiui gali:
- mažinti savivertę;
- sukelti stresą ir įtampą;
- skatinti kaltės jausmą;
- bloginti santykius;
- sukelti emocinį nuovargį.
Ypač skaudu, kai prikišinėja artimi žmonės – partneriai, tėvai ar draugai. Tokiose situacijose žmogus gali pradėti jaustis nepakankamas, nors objektyviai nėra kaltas.
Kaip reaguoti į prikišinėjimą?
Išlikite ramūs
Emocingas atsakymas dažnai tik dar labiau paaštrina konfliktą. Ramus tonas leidžia išlaikyti kontrolę.
Nustatykite ribas
Svarbu aiškiai parodyti, kad toks bendravimas žeidžia:
„Aš suprantu tavo jausmus, bet nuolatinis praeities priminimas problemos neišsprendžia.“
Nepriimkite visos kaltės
Kartais žmonės prikišinėja net tada, kai situacija buvo abipusė. Svarbu objektyviai įvertinti aplinkybes ir neprisiimti daugiau kaltės nei reikia.
Kalbėkite apie sprendimus, o ne praeitį
Vietoj ginčo apie senus įvykius verta pokalbį nukreipti į dabartį:
„Ką galime padaryti dabar, kad situacija pagerėtų?“
Ar verta tęsti santykius su nuolat prikišinėjančiais žmonėmis?
Jeigu žmogus nuolat žemina, manipuliuoja kaltės jausmu ir ignoruoja jūsų ribas, verta susimąstyti apie santykių kokybę. Sveikuose santykiuose problemos sprendžiamos pagarbiu dialogu, o ne nuolatiniu skaudžių dalykų priminimu.
Kartais atviras pokalbis gali padėti pakeisti bendravimą. Tačiau jei situacija nesikeičia, emocinės distancijos sukūrimas gali būti būtinas jūsų psichologinei gerovei.
Pabaigai
Prikišinėjimai dažnai pasako daugiau apie patį prikišinėjantį žmogų nei apie tą, kuriam priekaištaujama. Tai gali būti neišspręstų emocijų, nusivylimo ar kontrolės poreikio ženklas.
Svarbiausia – neleisti, kad nuolatiniai priekaištai formuotų jūsų savivertę. Pagarbus bendravimas, aiškios ribos ir gebėjimas kalbėti apie jausmus yra pagrindas sveikiems santykiams.
