Bendraujant su žmonėmis kartais tenka susidurti su situacija, kai į paprastą klausimą gauname ne atsakymą, o kitą klausimą. Toks bendravimo būdas gali nustebinti, suerzinti arba priversti susimąstyti. Vieniems tai atrodo gudrus būdas išvengti atsakomybės, kitiems – protinga priemonė geriau suprasti pašnekovą.
Žmogus, kuris į klausimą atsako klausimu, dažnai siekia laimėti laiko arba nukreipti pokalbį kita linkme. Pavyzdžiui, vietoje tiesaus atsakymo į klausimą „Kodėl taip padarei?“ jis gali paklausti: „O kaip tu būtum pasielgęs mano vietoje?“ Tokiu būdu dėmesys perkeliamas nuo atsakymo prie naujos diskusijos.
Psichologai teigia, kad toks elgesys gali turėti įvairių priežasčių. Kartais žmogus jaučiasi nesaugiai ir nenori tiesiogiai atsakyti. Kiti taip mėgina apsiginti nuo kritikos arba išvengti nepatogios temos. Kai kurie žmonės tiesiog turi įprotį mąstyti analitiškai ir klausimais skatina gilesnį pokalbį.
Įdomu tai, kad klausimu atsakyti į klausimą nėra naujas reiškinys. Filosofijoje toks metodas buvo naudojamas jau senovėje. Garsus graikų filosofas Sokratas pokalbiuose dažnai atsakinėdavo klausimais, siekdamas paskatinti žmones mąstyti ir patiems atrasti atsakymus. Šis metodas vėliau buvo pavadintas sokratiškuoju dialogu.
Tačiau kasdienybėje toks bendravimas ne visada vertinamas teigiamai. Jei žmogus nuolat vengia tiesių atsakymų, aplinkiniai gali pradėti jausti nepasitikėjimą. Atrodo, kad pašnekovas slepia tiesą, manipuliuoja arba nenori prisiimti atsakomybės už savo žodžius.
Santykiuose tai gali sukelti nesusikalbėjimą. Kai vienas žmogus ieško aiškaus atsakymo, o kitas nuolat atsako klausimais, pokalbis tampa varginantis. Vietoje aiškumo atsiranda dar daugiau neapibrėžtumo ir emocinės įtampos.
Kita vertus, klausimai kartais padeda geriau suprasti problemą. Tinkamai užduotas klausimas gali paskatinti žmogų pažvelgti į situaciją kitaip, giliau apmąstyti savo mintis ir atrasti sprendimą savarankiškai. Todėl viskas priklauso nuo tono, situacijos ir tikrojo žmogaus ketinimo.
Galiausiai žmogus, kuris į klausimą atsako klausimu, gali būti arba išmintingas pašnekovas, arba tiesiog vengiantis atsakomybės žmogus. Svarbiausia mokėti atskirti, kada klausimas padeda ieškoti tiesos, o kada tampa būdu išsisukti nuo atsakymo.
