Pirmasis pasaulinis karas pakeitė ne tik mūšio laukus, bet ir pačią karo sampratą. Iki tol civiliai gyventojai retai tapdavo tiesioginiais karo taikiniais, tačiau viskas pasikeitė, kai Vokietija pradėjo bombarduoti Didžiąją Britaniją iš oro. Tarp 1915 ir 1918 metų vokiečių „Zeppelin“ dirižabliai surengė dešimtis antskrydžių, sukeldami paniką, aukas ir visiškai naują karo baimės formą. Straipsnyje „The German Zeppelin raids of 1915–1918“, publikuotame History UK, pasakojama apie vieną pirmųjų masinių bombardavimo kampanijų istorijoje.
Kas buvo „Zeppelin“ dirižabliai?
„Zeppelin“ buvo milžiniški standžios konstrukcijos dirižabliai, pripildyti vandenilio dujų. Juos sukūrė vokiečių grafas Ferdinand von Zeppelin dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmojo pasaulinio karo metu šie oro laivai tapo nauju strateginiu ginklu – jie galėjo skristi dideliais atstumais ir gabenti bombas virš priešo teritorijos.
Tuo metu lėktuvai dar buvo gana ribotų galimybių, todėl dirižabliai atrodė beveik neįveikiami. Jie galėjo skristi aukščiau nei dauguma britų naikintuvų, o naktį juos buvo labai sunku pastebėti.
Pirmieji antskrydžiai prieš Britaniją
Pirmasis didelis „Zeppelin“ antskrydis prieš Didžiąją Britaniją įvyko 1915 metų sausį, kai buvo bombarduoti Great Yarmouth ir King’s Lynn miestai. Netrukus atakos pasiekė ir Londoną.
1915 metų gegužės 31 dieną vokiečių dirižabliai pirmą kartą bombardavo Londono centrą. Žuvo dešimtys žmonių, o britų visuomenę apėmė šokas – karas pirmą kartą tiesiogiai palietė civilius jų pačių namuose.
Iki tol daugelis britų jautėsi saugūs dėl šalies geografinės padėties ir stipraus laivyno, tačiau oro antskrydžiai parodė, kad net sala nebėra nepasiekiama.
Panika ir baimė
Cepelinų atakos dažniausiai vykdavo naktimis. Gyventojai girdėdavo duslų variklių gausmą danguje, o netrukus pasipildavo bombos. Daugelis žmonių neturėjo jokios apsaugos ar perspėjimo sistemų.
Britų valdžia pradėjo taikyti pirmuosius masinius užtemdymus – miestų gyventojai buvo raginami gesinti šviesas, kad dirižabliai negalėtų lengvai orientuotis. Šios priemonės vėliau tapo įprastos Antrojo pasaulinio karo metu.
Nors karinė žala buvo ribota, psichologinis poveikis buvo milžiniškas. Žmonės pirmą kartą suvokė, kad karas gali pasiekti bet kurį miestą ir bet kurį namą.
Kodėl cepelinai buvo tokie pavojingi?
Ankstyvaisiais karo metais britų oro gynyba buvo silpna. Naktiniai naikintuvų skrydžiai buvo itin pavojingi, o įprastos kulkos dažnai negalėdavo padegti vandenilio pripildytų dirižablių.
Situacija pasikeitė, kai britai sukūrė specialius padegamuosius šaudmenis. 1916 metų rugsėjį pilotas William Leefe Robinson tapo nacionaliniu didvyriu, kai numušė vokiečių dirižablį virš Anglijos. Degantis cepelinas nukrito Hertfordšyre ir tapo simboliniu lūžio tašku kare prieš oro antskrydžius.
Po šio įvykio cepelinų nuostoliai sparčiai augo.
Karo technologijų lūžis
Vokietija bandė gelbėti situaciją kurdama aukščiau skraidančius dirižablius, tačiau tai sukėlė naujų problemų. Įgulos kentėjo nuo šalčio, deguonies trūkumo ir techninių gedimų. Be to, dirižabliai buvo labai priklausomi nuo oro sąlygų ir dažnai nuklysdavo nuo kurso.
Tuo metu sparčiai tobulėjo bombonešiai lėktuvai, kurie buvo greitesni, sunkiau pastebimi ir mažiau pažeidžiami nei milžiniški oro laivai. Dėl to cepelinų era pamažu baigėsi.
Paskutinis vokiečių dirižablių antskrydis įvyko 1918 metų rugpjūtį. Netrukus Vokietija visiškai atsisakė šios strategijos.
Pirmasis „Blitz“ istorijoje
Istorikai dažnai vadina šiuos antskrydžius „pirmuoju Blitz“, nes jie tapo Antrojo pasaulinio karo bombardavimo kampanijų pirmtakais. Per visą karą įvyko daugiau nei 50 cepelinų antskrydžių prieš Britaniją. Jų metu žuvo daugiau nei 550 žmonių, o dar virš 1300 buvo sužeisti.
Nors kariniu požiūriu cepelinų efektyvumas buvo ribotas, jie pakeitė karo eigą psichologiškai. Būtent tada pasaulis pirmą kartą suprato, kad moderniame kare fronto linijos gali išnykti, o civiliai tampa tiesioginiais taikiniais.
Cepelinų palikimas
Šiandien „Zeppelin“ dirižabliai dažnai siejami su romantizuotu aviacijos laikotarpiu, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais jie simbolizavo terorą iš dangaus. Jų antskrydžiai pradėjo naują karo epochą – strateginį bombardavimą, kuris XX amžiuje tapo viena destruktyviausių karo formų.
