Jėzus Kristus yra viena įtakingiausių asmenybių žmonijos istorijoje. Tačiau net ir po daugiau nei dviejų tūkstančių metų jo gyvenime išlieka didžiulė paslaptis – vadinamieji prarastieji metai. Tai laikotarpis tarp Jėzaus vaikystės ir viešosios veiklos pradžios, apie kurį Evangelijose beveik nieko nepasakojama.
Biblijoje minima, kad būdamas dvylikos metų Jėzus lankėsi Jeruzalės šventykloje, tačiau po šio epizodo jo gyvenimas dingsta iš istorinių šaltinių iki maždaug trisdešimties metų amžiaus, kai jis pradeda savo pamokslavimą.
Šis beveik aštuoniolikos metų laikotarpis tapo viena didžiausių religinių ir istorinių mįslių.
Ką apie šį laikotarpį sako Biblija?
Kanoninėse Evangelijose apie Jėzaus jaunystę pateikiama labai mažai informacijos. Naujasis Testamentas mini tik kelis svarbius momentus:
- Jėzaus gimimą Betliejuje
- pabėgimą į Egiptą
- gyvenimą Nazarete
- apsilankymą Jeruzalės šventykloje būnant dvylikos metų
Po to prasideda ilga tyla. Evangelijos tiesiog pereina prie laikotarpio, kai Jėzus pradeda krikštytis pas Joną Krikštytoją ir burti mokinius.
Daugelis tyrinėtojų mano, kad toks informacijos trūkumas galėjo būti sąmoningas, nes Evangelijų autoriai daugiausia dėmesio skyrė Jėzaus mokymui, kančiai ir prisikėlimui.
Teorijos apie prarastuosius metus
Per šimtmečius atsirado daugybė teorijų apie tai, ką Jėzus veikė dingusiais gyvenimo metais.
Kelionės į Indiją ir Tibetą
Viena garsiausių teorijų teigia, kad Jėzus keliavo į Indiją, Nepalą ar Tibetą, kur mokėsi rytų filosofijos ir religijų. XIX amžiuje rusų keliautojas Nicolas Notovitch tvirtino radęs Tibeto vienuolyne senovinius rankraščius apie „šventąjį Issą“, kuris, anot jo, buvo Jėzus.
Ši teorija sulaukė didelio dėmesio, tačiau daugelis istorikų skeptiškai vertina Notovitch pasakojimus, nes jų autentiškumas niekada nebuvo galutinai patvirtintas.
Nepaisant to, idėja apie Jėzaus keliones po Rytus iki šiol išlieka populiari dokumentiniuose filmuose, knygose ir alternatyvios istorijos teorijose.
Gyvenimas Nazarete
Tradiciškai krikščionybėje manoma, kad Jėzus didžiąją dalį jaunystės praleido Nazaretas, dirbdamas dailide kartu su savo globėju Juozapu.
Ši teorija laikoma labiausiai tikėtina, nes atitinka to meto žydų tradicijas. Daugelis vyrų mokydavosi amato šeimoje ir gyvendavo ramų gyvenimą iki pilnametystės.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad būtent tuo laikotarpiu Jėzus gilinosi į žydų religinius tekstus, filosofiją ir ruošėsi būsimai misijai.
Slaptos religinės bendruomenės
Dar viena teorija sieja Jėzų su esėjais – asketiška žydų religine bendruomene, gyvenusia netoli Negyvosios jūros. Esėjai garsėjo griežtu gyvenimo būdu, dvasinėmis praktikomis ir laukimu ateisiančio Mesijo.
Kai kurie mokslininkai pastebi panašumų tarp esėjų mokymo ir vėlesnių Jėzaus pamokslų apie meilę, kuklumą bei dvasinį apsivalymą.
Tačiau tiesioginių įrodymų, kad Jėzus priklausė šiai bendruomenei, iki šiol nėra.
Kodėl prarastieji metai taip domina pasaulį?
Žmones visada traukia paslaptys, o Jėzaus gyvenimas turi milžinišką reikšmę milijardams tikinčiųjų visame pasaulyje. Informacijos trūkumas skatina spėliones, alternatyvias teorijas ir istorinius tyrimus.
Prarastieji metai tapo įkvėpimu knygoms, filmams, dokumentikai ir religinėms diskusijoms. Vieni ieško istorinių atsakymų, kiti – dvasinės prasmės.
Ar ši paslaptis kada nors bus išspręsta?
Tikėtina, kad visiško atsakymo žmonija gali taip ir nesulaukti. Istorinių šaltinių iš to laikotarpio yra labai mažai, o daugelis teorijų remiasi interpretacijomis ar nepatvirtintais tekstais.
Tačiau būtent ši nežinomybė ir daro prarastuosius Jėzaus Kristaus metus viena intriguojančiausių religinių paslapčių pasaulio istorijoje.
