Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija naikino Europos žydus, viena lenkų socialinė darbuotoja rizikavo savo gyvybe tam, kad išgelbėtų kuo daugiau vaikų. Jos vardas – Irena Sendler. Šiandien ji vadinama viena didžiausių Holokausto herojų, o jos istorija tapo drąsos ir žmogiškumo simboliu.
Gyvenimas, pakeistas karo
Irena Sendler gimė 1910 metais Lenkijoje. Dar vaikystėje ji išmoko svarbią pamoką iš savo tėvo – gydytojo, kuris gydė neturtingus žydų pacientus, nors daugelis kitų medikų jų vengė. Po jo mirties žydų bendruomenė net siūlė padėti finansuoti merginos mokslus.
Kai 1939 metais nacistinė Vokietija okupavo Lenkiją, Irena dirbo socialine darbuotoja Varšuvoje. Netrukus buvo sukurtas Varšuvos getas – milžiniška uždara teritorija, kurioje buvo kalinami šimtai tūkstančių žydų. Sąlygos ten buvo siaubingos: badas, ligos ir nuolatinė deportacijų grėsmė.
Vaikų gelbėjimo operacija
Pasinaudodama savo darbu ir leidimais patekti į getą, Irena pradėjo slapta gabenti žydų vaikus į saugesnes vietas. Ji dirbo kartu su pogrindine organizacija Żegota, kuri padėjo žydams slapstytis nuo nacistų.
Vaikai buvo gelbėjami įvairiausiais būdais:
- slepiami greitosios pagalbos automobiliuose;
- išgabenami maišuose, dėžėse ar lagaminuose;
- vedami kanalizacijos tuneliais;
- slapta išvedami per bažnyčias ir teismo rūmus.
Kai kurie kūdikiai būdavo užmigdomi raminamaisiais vaistais, kad neverktų patikros metu. Už tokį pagalbos teikimą nacistai grėsė mirties bausme ne tik gelbėtojams, bet ir jų šeimoms.
„Gyvenimas stiklainyje“
Irena suprato, kad po karo vaikai gali nebeatsiminti savo tikrųjų vardų ar šeimų. Todėl ji kruopščiai rašė išgelbėtų vaikų tikruosius vardus ir naujas tapatybes ant popierėlių. Šiuos sąrašus ji slėpė stiklainiuose, užkastuose po obelimi draugės sode.
Būtent ši istorija vėliau įkvėpė garsų projektą ir pjesę „Life in a Jar“ („Gyvenimas stiklainyje“).
Gestapo areštas ir kankinimai
1943 metais Ireną suėmė Gestapas. Ji buvo žiauriai kankinama ir nuteista mirti. Tačiau net tardoma ji neišdavė nei vaikų, nei žmonių, kurie padėjo juos gelbėti.
Galiausiai pogrindžio organizacija papirko vokiečių pareigūnus, ir Irena buvo slapta paleista prieš pat egzekuciją. Po pabėgimo ji toliau tęsė savo veiklą slapstydamasi nuo nacistų.
Kiek vaikų ji išgelbėjo?
Dažniausiai teigiama, kad Irena Sendler padėjo išgelbėti apie 2500 žydų vaikų. Nors istorikai diskutuoja dėl tikslaus skaičiaus, neabejojama, kad jos veikla išgelbėjo šimtus ar net tūkstančius gyvybių.
Daugelis vaikų buvo slepiami vienuolynuose, našlaičių namuose ir lenkų šeimose, gavę naujas tapatybes bei dokumentus.
Pripažinimas po karo
Po karo Irenos istorija ilgą laiką nebuvo plačiai žinoma. Tik vėliau pasaulis pradėjo suvokti jos žygdarbio mastą. 1965 metais Izraelio memorialinis centras Yad Vashem pripažino ją Pasaulio tautų teisuole – garbingu titulu žmonėms, kurie rizikavo gyvybe gelbėdami žydus per Holokaustą.
2007 metais ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Irena Sendler mirė 2008 metais, sulaukusi 98 metų.
Herojė, kuri save laikė paprastu žmogumi
Nepaisant pasaulinio pripažinimo, pati Irena dažnai kartodavo, kad nėra herojė. Ji sakė, kad padarė tik tai, ką privalėjo padaryti kiekvienas žmogus. Tačiau jos istorija iki šiol primena, kad net tamsiausiais istorijos laikotarpiais atsiranda žmonių, pasirengusių rizikuoti viskuo dėl kitų gyvybių.
