Šiandien tai skamba kaip mokslinės fantastikos filmo scenarijus, tačiau Šaltojo karo metais Jungtinės Amerikos Valstijos rimtai svarstė galimybę susprogdinti branduolinę bombą Mėnulyje. Slaptasis planas, žinomas kaip „Project A119“, buvo kuriamas 1958 metais – pačiame JAV ir Sovietų Sąjungos kosminių lenktynių įkarštyje.
„Sputnik“ šokas
1957 metais Sovietų Sąjunga paleido „Sputnik 1“ – pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. Šis įvykis sukėlė tikrą paniką Amerikoje. JAV visuomenė ir valdžia suprato, kad sovietai ne tik pirmauja kosmose, bet ir turi technologijas, galinčias gabenti branduolinius ginklus dideliais atstumais.
Amerikos kariuomenė ieškojo būdo parodyti savo galią ir atkurti šalies prestižą. Viena radikaliausių idėjų buvo branduolinis sprogimas Mėnulyje – toks ryškus, kad jį būtų galima matyti iš Žemės plika akimi.
Slaptasis „Project A119“
Projektą koordinavo JAV oro pajėgos kartu su Illinois Institute of Technology mokslininkais. Oficialus tyrimo pavadinimas buvo gana nekaltas – „A Study of Lunar Research Flights“ („Mėnulio tyrimų skrydžių studija“).
Komandai vadovavo fizikas Leonardas Reiffelis, o tarp jaunųjų mokslininkų dirbo ir būsimasis garsus astronomas Carl Sagan. Jo užduotis buvo apskaičiuoti, kaip po sprogimo pasklistų dulkių debesis ir ar jis būtų matomas iš Žemės.
Iš pradžių svarstyta panaudoti vandenilinę bombą, tačiau jos svoris buvo per didelis. Galiausiai pasirinkta mažesnė W25 branduolinė galvutė, kurios galia siekė apie 1,7 kilotonos. Palyginimui – Hirošimoje panaudota bomba buvo maždaug dešimt kartų galingesnė.
Kodėl jie norėjo tai padaryti?
Pagrindinis tikslas buvo ne mokslas, o propaganda. JAV siekė pademonstruoti technologinį pranašumą prieš Sovietų Sąjungą ir sustiprinti amerikiečių moralę. Šaltojo karo metais tokios simbolinės pergalės buvo laikomos itin svarbiomis.
Leonardas Reiffelis vėliau prisipažino, kad oro pajėgoms labiausiai rūpėjo ne mokslinė nauda, o įspūdis, kurį toks sprogimas sukeltų Žemėje.
Kodėl planas buvo sustabdytas?
Nors projektas buvo techniškai įmanomas, jis taip ir nebuvo įgyvendintas. 1959 metais JAV oro pajėgos nusprendė jį nutraukti. Mokslininkai baiminosi, kad nesėkmingas paleidimas galėtų baigtis katastrofa Žemėje, o branduolinis sprogimas sugadintų natūralią Mėnulio aplinką.
Be to, ilgainiui tapo aišku, kad žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje būtų daug efektyvesnė pergalė propagandos prasme nei branduolinis sprogimas kosmose. Ši strategija pasiteisino – 1969 metais Apollo 11 Moon Landing tapo vienu svarbiausių XX amžiaus pasiekimų.
Paslaptis, kuri paaiškėjo tik po dešimtmečių
Apie „Project A119“ visuomenė nieko nežinojo beveik pusę amžiaus. Projektas iškilo į viešumą tik 2000 metais, kai Leonardas Reiffelis atskleidė jo egzistavimą žurnalistams.
Iki tol daugelis dokumentų buvo sunaikinti arba įslaptinti. Įdomu tai, kad dalis informacijos netyčia tapo žinoma anksčiau, nes Carl Sagan savo akademiniuose dokumentuose buvo užsiminęs apie slaptus tyrimus.
Šaltojo karo beprotybės simbolis
Šiandien „Project A119“ laikomas vienu ekstremaliausių Šaltojo karo projektų. Idėja susprogdinti branduolinę bombą Mėnulyje puikiai parodo to laikotarpio atmosferą – baimę, konkurenciją ir desperatišką norą bet kokia kaina pranokti priešininką.
Laimei, planas liko tik popieriuje. Kitaip žmonija galėjo pirmą kartą pažvelgti į Mėnulį ne kaip į tyrinėjimų simbolį, o kaip į branduolinės demonstracijos taikinį.
