Savinimasis – tai elgesys arba vidinė būsena, kai žmogus kitą asmenį, daiktą, idėją ar net pasiekimą pradeda laikyti „savo nuosavybe“. Dažniausiai šis reiškinys aptariamas tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau jis gali pasireikšti ir darbo aplinkoje, šeimoje ar socialiniuose ryšiuose.
Nors tam tikras prisirišimas yra natūrali žmogaus emocijų dalis, per stiprus savinimasis gali tapti kontrolės, pavydo ir emocinės įtampos priežastimi.
Kas yra savinimasis?
Paprastai tariant, savinimasis reiškia norą kontroliuoti arba turėti išskirtinę teisę į kitą žmogų ar objektą. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- nuolatiniu dėmesio reikalavimu;
- pavydu;
- noru kontroliuoti kito žmogaus veiksmus;
- baime prarasti;
- nepasitikėjimu;
- emociniu spaudimu.
Dažnai žmogus pats nepastebi, kad jo elgesys tampa savininkiškas. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip rūpestis ar meilė, tačiau ilgainiui ima riboti kito žmogaus laisvę.
Savinimasis santykiuose
Romantiniuose santykiuose savinimasis yra viena dažniausių konfliktų priežasčių. Partneris gali pradėti kontroliuoti:
- su kuo bendraujama;
- kur leidžiamas laikas;
- kaip rengiamasi;
- ką galima ar negalima daryti.
Tokiais atvejais meilė palaipsniui virsta kontrole. Sveikuose santykiuose svarbus pasitikėjimas ir pagarba asmeninei erdvei, o savinimasis dažnai kyla iš nesaugumo jausmo.
Pagrindiniai savinimosi požymiai
Štai keli ženklai, kurie gali rodyti nesveiką savinimąsi:
- Nuolatinis pavydas be aiškios priežasties.
- Partnerio telefono ar socialinių tinklų tikrinimas.
- Bandymas izoliuoti žmogų nuo draugų ar šeimos.
- Emocinis manipuliavimas.
- Perdėtas kontrolės poreikis.
- Pyktis dėl kito žmogaus savarankiškumo.
Jeigu tokie požymiai kartojasi dažnai, verta atkreipti dėmesį į santykių dinamiką.
Kodėl žmonės savinasi?
Savinimosi priežastys dažniausiai slypi psichologijoje ir emociniuose išgyvenimuose. Dažniausi veiksniai:
Nesaugumo jausmas
Žmogus bijo būti paliktas ar išduotas, todėl stengiasi kontroliuoti situaciją.
Žema savivertė
Kai trūksta pasitikėjimo savimi, atsiranda poreikis nuolat gauti patvirtinimą iš kitų.
Ankstesnės traumos
Praeities išdavystės, skaudūs santykiai ar emociniai praradimai gali sustiprinti savininkišką elgesį.
Emocinė priklausomybė
Kai visas emocinis stabilumas priklauso nuo vieno žmogaus, atsiranda stiprus prisirišimas ir kontrolės poreikis.
Kaip kovoti su savinimusi?
Savinimasis nėra neišsprendžiama problema. Svarbiausia – ją atpažinti ir sąmoningai dirbti su savo emocijomis.
1. Ugdyti pasitikėjimą savimi
Kuo stipresnė žmogaus savivertė, tuo mažesnis poreikis kontroliuoti kitus.
2. Mokytis sveikos komunikacijos
Atviras kalbėjimas apie baimes ir jausmus padeda išvengti manipuliacijų.
3. Gerbti ribas
Sveiki santykiai remiasi laisve, pagarba ir pasitikėjimu.
4. Kreiptis pagalbos
Jeigu savinimasis tampa destruktyvus, gali padėti psichologas ar porų terapija.
Ar savinimasis visada blogas?
Ne visada. Tam tikras emocinis prisirišimas yra natūrali meilės ir artumo dalis. Problema atsiranda tada, kai žmogus pradeda riboti kitų laisvę arba jų gyvenimą laikyti savo nuosavybe.
Svarbu suprasti skirtumą tarp rūpesčio ir kontrolės. Meilė suteikia saugumo, o savinimasis dažnai kelia įtampą ir baimę.
Pabaigai
Savinimasis – sudėtingas emocinis reiškinys, kuris gali paveikti santykių kokybę, pasitikėjimą ir žmogaus emocinę savijautą. Atpažinus pirmuosius ženklus ir sąmoningai dirbant su savo emocijomis, galima kurti brandesnius ir sveikesnius santykius.
